• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


KETVIRTADIENIS
2018-02-22


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






Tarp mokyklos sienų...100% iš egzaminų – misija įmanoma!
2008-07-01, 11:29:56
Rūta Treinytė


Vieniems abiturientams po paskutinio skambučio šventės prasideda bemiegės naktys - dėl streso, kad "ant nosies kabo" egzaminai, arba dėl noro suspėti perskaityti krūvas knygų, įsiminti "moksliukų" skolintus konspektus, "išsunkti" mokytojus, vienu žodžiu, padaryti tai, ko nesugebėjo per dvylika mokslo metų. Kiti ramiai susidėlioja į savo "smegenų stalčiukus" tai, ką jau ir taip yra surūšiavę: rašytojų kūrybos programas, istorines datas, žmogaus griaučių pavadinimus... Kyla klausimas, kaip sekėsi uteniškiams per šių metų egzaminų maratoną? Norėdama sužinoti, griebiau už skvernų bene žinomiausią tarp Utenos "moksliukų" (ne tik olimpiadų, bet ir rajoninių bei respublikinių konkursų nugalėtoją) Dauniškio gimnazijos abiturientę Justiną Banytę. Taigi jums, Utenos jaunime, interviu su šia "šimtukininke". Malonaus skaitymo.

1. Kokius egzaminus laikei ir kokių rezultatų sulaukei?

Tikriausiai nenustebinsiu savo egzaminų pasirinkimu: lietuvių gimtoji kalba, matematika, anglų kalba ir istorija. šiuos 4 egzaminus pasirinkau valstybiniu lygiu, o balandžio mėnesį taip pat vyko ir lietuvių gimtosios kalbos ir anglų kalbos įskaitos, kuriose gavau aukščiausius įvertinimus. O grįžtant prie "pirmosios mūsų gyvenime sesijos", tai "šimtukui" buvau įvertinta lietuvių gimtosios kalbos, anglų ir istorijos egzaminuose. Matematikos darbas sulaukiau 96 proc. įvertinimo.

2. Ką Tau reiškė savaitė tarp kiekvieno egzamino?

Tos savaitės buvo tokios trumpos (juokiasi). Po egzamino visada kelias valandas skirdavau emociniam atsigavimui, kurio tikrai reikėdavo. Tiesiog išeidavau į lauką, pamėtydavau į krepšį, susitikdavau su draugais, paskambindavau visiems, kurie domėdavosi mano sesija ir nuotaikomis, su mokytojais aptardavome užduotis. O tada vėl prasidėdavo konsultacijos, įtemptas kartojimasis, nors galvoje vis dažniau šmėstelėdavo mintis: "žinau, kad nieko nežinau" (nusijuokia). Jeigu neklystu, šios genialios idėjos autorius yra Sokratas. Savaime suprantama, tos savaitės prieš egzaminus jokiu būdu negali būti atsiejamos nuo abiturientų pastangų pakelti Lietuvos šokolado pramonės ekonomikos lygį. Kiekvieną dieną kelios akimirkos būdavo skiriamos šokolado plytelės sukramsnojimui. Juokinga, bet būtent per tas savaites dažnai užplūsdavo ir visi egzistenciniai klausimai, bet juos tuoj pat nuvydavo sinx, cosx ir visos homogeninės lygtys. Taigi, trumpai tariant, savaitė tarp kiekvieno egzamino: konsultacijos, kartojimasis, disciplina, jokių buitinių darbų (nuoširdus ačiū mamai), šokoladas ir Sokratas.

3. Kuriam egzaminui ruošeisi mažiausiai, o kuriam daugiausiai? Kuris Tau pasirodė pats lengviausias, o kuris sunkiausias? Ar dar likdavo laiko "tūsams", o gal tai nėra vienas prioritetų?

Toks kontraversiškas klausimas čia apie tą pasiruošimo laiką. Priklauso nuo to, kokį laiko intervalą paimsime, nes priskiriu save tai mokinių grupei, kuri egzaminams ruošiasi visus 12 metų. Visiems egzaminams ruošiausi rimtai ir atsakingai. Jokiu būdu tai nebuvo "naktinėjimas" prie knygų, tiesiog ėjau į visas pamokas, modulius, konsultacijas ir taip įdėmiai įdėmiai klausydavau. Taip pat būtent prieš egzaminus akivaizdžiai pamačiau, kokią didelę naudą suteikė visos olimpiados, publicistinių rašinių konkursai, net nerandu tinkamų frazių, epitetų, metonimijų ar metaforų naudai apibūdinti. Likus keliems mėnesiams iki sesijos pradžios labai daug laiko praleidau spręsdama įvairius matematikos uždavinius, kasdien užmigdvau klausydama "Bloomberg Radio". Nors taip ir negaliu tiksliai pasakyti, kam skirdavau daugiausia, kam mažiausia laiko, tiesiog daug laiko skyriau kiekvienam iš egzaminų, nes jie visi buvo labai svarbūs.

Lengviausias /sunkiausias? Čia truputėlį lengviau. Tuos keturis egzaminus galiu suskirstyti į dvi grupes: pasirodė lengvesni anglų kalbos ir istorijos egzaminai, sunkesni - lietuvių gimtoji kalba ir matematika. Istoriją (dabar galiu drąsiai pasakyti) suprasdavau ir labai daug temų buvo išnagrinėtos, suvoktos ruošiantis olimpiadoms. Anglų kalbos egzamino tikrai tikėjausi sunkesnio, nors vienas vaikinas teisingai pastebėjo, kad lengva, kai mokaisi ir moki, šią kalbą taip pat tobulinau ir tarptautiniuose projektuose. O lietuvių gimtosios kalbos didžiausias sunkumas, jog šiais metais abiturientams buvo pateiktas naujos koncepcijos egzaminas,kuris truputėlį baugino (nors pasirinkau savo mėgstamą samprotaujamojo tipo rašinį, tas "naujojo egzamino" stereotipas jau seniai sklandė ore ir taip švelniai gąsdino). Taip pat man nebuvo labai lengva analizuoti ir suvokti prof. V. Landsbergio ir filosofo K. Platelio tekstus, nors įdomu. Matematika neramino, nes žinojau, jog šis egzaminas turi didžiausią svertinį koficientą mano ateities studijoms. Būtent atsakomybės aspektas ir sukūrė tokį sunkumo įvaizdį šiam egzaminui.

O laiko likdavo viskam, kam norėjau. Deja, nuvilsiu, jog "tūsai" buvo išbraukti iš paskutinių mėnesių dienotvarkės, nes supratau, jog laikas pasirinkti prioritetus ir siekti savo tikslų, o kai tikslą matai prieš akis, tad gimtadieniai, vakarėliai, etc. gali būti ir užmiršti keliems mėnesiams. Nors visi draugai buvo laukiami, aišku, jeigu atsinešdavo skanių sausainių prie arbatos (juokiasi).

P.S. šokolado sandėliukas visada buvo pilnas. :)

4. Ar nejautei per didelio spaudimo iš aplinkinių (ypač iš mokytojų)? Kas labiausiai palaikė?

Taip, spaudimas buvo. Kai žvelgiu iš šiandienos perspektyvų, kitaip ir būti negalėjo, juk mokytojai vertino objektyviai, tad tikėjosi adekvačių rezultatų ir egzaminų sesijoje. Nors tuo metu tai atrodė kaip spaudimas, šiandien "spaudimą" galiu įvardyti kaip pasitikėjimą ir realų situacijos vertinimą. Ir, pripažinsiu, tas "spaudimas" buvo labai pozityvus, visada skatinantis parašyti argumentus gražiau, formulę tiksliau, skaityti atidžiau... Labai palaikė visi šeimos nariai, draugai, draugų tėvai, ir, be abejo, mokytojai.

5. Ne paslaptis, kad uteniškiai mano, jog Adolfo šapokos gimnazija - elitinė mokykla. Tu, būdama gabi, nepasirinkai mokslo šioje mokymosi įstaigoje. Kodėl?

Ech, kai pamenu tą pasirinkimo akimirką, tai atrodo kaip vienas genialiausių mano gyvenimo sprendimų. Nors buvau tik aštuntokė, teko rimtai pasipriešinti ir įveikti netgi kai kurių šeimos narių požiūrį į apsisprendimą. Antraeilį vaidmenį šioje situacijoje suvaidino jaunatviškas noras pamaištauti, laužyti tuos įsisenėjusius stereotipus, o pirmaeilį, kaip ir visur, žmonės. Tiesiog jaučiau, netgi žinojau, kad būtent čia, Utenos Dauniškio gimnazijoje, dirba patys geriausi mokytojai, ne tik kaip savo srities specialistai, bet ir kaip asmenybės. Ir žinojau, neklausk kodėl, bet žinojau, kad geriausi mane ir mokys J. Taip ir buvo. Esu labai labai dėkinga savo 3-4 kl (11-12 kl.) lietuvių kalbos, matematikos, anglų kalbos ir istorijos (beje, istorijos mokytoja mane mokė jau nuo 5 kl.), geografijos mokytojoms, savo auklėtojai. Taip pat visiems visiems mokytojams, kurie prisidėjo prie to, kad niekada nesuabejočiau pasirinkimu likti šioje gimnazijoje. Ir džiaugiuosi, kad pavyko įrodyti, jog, jei nori pasiekti savo tikslus, jokie stereotipai ar kai kurių žmonių požiūris į Tavo gimnaziją, negali sustabdyti.

6. Atestatas blizgės šimtukais ir dešimtukais, o matematikos egzamino - 96. Ar nemanai, kad tai nelabai gražiai atrodys? Nekilo mintis duoti apeliaciją?

(Ilgai juokiasi). Tokią puikią idėją pasiūlė draugės mama, bet nusprendžiau, jog ne (juokiasi). O jei rimtai, tai ne, tikrai nekilo, gal dėl to, jog netgi sau niekada nekėliau tokių tikslų: "visi 100 proc.!” Norėjau, gauti daugiau kaip 90, tad kai pamačiau, jog 96 proc., labai nudžiugau, nes... tai netgi virš 95 proc. . Be to, patvirtinau ir mokytojos prognozes, tad nesijaučiu nuvylusi. O svarbiausia, 96 proc.- tai puikus rezultatas!

7. Ar galėtum nupasakoti jausmą, kuris apima, kada gauni žinutę su rezultatu ir sužinai, kad surinkai 100%?

Ne, negaliu, nes net neįsivaizduoju, kaip tai reikėtų papasakoti, o pavaizduoti nebandysiu (juokiasi). Toks tikrai geras jausmas, kai supranti, kad visą tą mokymosi laiką ėjai teisinga linkme ir tos pastangos nebuvo bevertės. Tiesiog šypsaisi ir jauti, kad šypsena nebetelpa kambaryje, tada išbėgi į lauką ir bandai sutalpinti savo šypseną ten. O po to prasideda visokios problemėlės, gal trumpąją žinutę sumaišė, gal ne tą kodą įvedžiau? Dabar tai juokinga, bet tuo metu... oi kaip rimta. Tad jausmas toks: džiūgauni, bet netrukus ateina milijonai klausimų "o gal?".

8. Kokie Tavo ateities planai?

Hmm, ateities planai? Na, šiandien dar važiuosiu nusipirkti tris greipfruktus, po to paskambinsiu draugei ir paklausiu, ką palnuoja veikti trečiadienį (juokiasi).
Keista, kai draugai skambina ir pabaigoje pokalbio pasako, jog dabar jau pailsėsiu, bet reikia pasidomėti, kas įdomaus (ir neįdomaus) įvyko akcių rinkose, po tokio įtempto laikotarpio nesinori dabar taip imti ir sustoti, tiesiog nieko neveikti. Ateities planų ir svajonių turiu labai daug ir, nors kai kurios iš jų atrodo nerealios, tikiu, jog pavyks jas pasiekti. Ir nenoriu čia daug pripasakoti, nes esu tokia maksimalistė-idealistė-optimistė. Tiesiog ir savo ateities studijas, ir darbą sieju su finansų, ekonomikos sritimi.

9. Važiuosi į Seimą. Ko tikiesi? Ar nebus gaila ten praleisto laiko vien dėl paprasto rašiklio ir nerišlios ministro pirmininko kalbos (jau ten buvusių žmonių nuomonė)?

Nuoširdžiai tikiuosi, jog valdžios atstovai parodys deramą pagarbą ten atvykstantiems moksleiviemas ir nors vieną kartą sulauksiu to banalaus ir paprasto valdžios pasakymo: "šaunuoliai, Lietuvai reikia Jūsų." Ar kažką panašaus. Juokinga, bet būtent to ir pritrūkdavo visus 12 metų.

10. Gal galėtum pasakyti palinkėjimą ir keletą patarimų būsimiems abiturientams?

Linkiu būti savimi ir niekada nepasiduoti, žingsniuojant tikslo link. Ir keli patarimai:
- Laiku eiti miegoti
- Klausyti tėvų ir vyresnių
- Per šv. Kalėdas parašyti Seneliui šalčiui laišką ir paprašyti naujo skaičiuotuvo matematikos/fizikos/chemijos/biologijos egzaminui
- Nebėgioti iš pamokų
- Tiesiog žinoti, kad stebuklai per egzaminus nutinka retai, jeigu mokėtės visus 12 metų, o gal ir mažiau, bet realiai vertinate situaciją ir jaučiate, jog esate verti, tada... (žr. pavadinimą).

Ačiū už interviu.

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Kodėl aukštojo mokslo reforma užknisa...
100% iš egzaminų – misija įmanoma!
Paskutinis skambutis palydėjo...
EURidentiškumas – mano kilmė
"Sauliečiams" abiturientams pasiūlys kelionę traukiniu...

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1502

Įvertink!

Komentarai [ 8 ]
2013-04-11, 18:24:28
Rasa rašo:
Šaunuolė.
2008-09-09, 19:34:13
Justina rašo:
to bloom: malonu, kad perskaitę (perskaičiusi) mano 5 min. užtrukusį interviu gebate įvertinti mano 19 metų sugebėjimus.
2008-09-09, 19:20:49
Justina rašo:
to pdn, sapokiete: ačiū už sveikinimus.
to Akvilė: ačiū, ir sėkmės, ir ištvermės tikrai prireiks ir Tau linkiu daug kantrybės ir laimės, siekiant užsibrėžtų tikslų. ir laukiu atvykstant į svečius.
2008-08-05, 18:05:03
bloom rašo:
na,ne tokia jau ir protinga ji...matosi specialiai i savo kalba vis iterpia tarptautinius zodziu,taciau nelabai tinkamai.. kad ir zodis perspektyvos kalbant apie praeiti..tai gal retrospektyva? o egzaminai,tai dar nieko nereiskia gyvenime,jei nebusi apsukrus,komunikabilus ir naglas nlb ka pasieksi...taip pat daug ka lemia isvaizda,kalbesena(uteniskiu ypac kaimiska),charizma!na bet sekmes,mergaitei!
2008-07-19, 13:22:49
Akvilė (Justinos buvusi klasiokė) rašo:
Juste, Tu nereali, nuoširdžiai sveikinu Tave! Visą laiką žinojau, jog Tu genialumo įsikūnijimas ir tai parodė Tavo pasiekti rezultatai. Linkiu visų Tavo gyvenimo siekių išsipildymo! Tikiu, kad Tu juos įgyvendinsi Sėkmės ir ištvermės Rygoje Šilčiausi linkėjimai nuo (istorijos suolo) draugės :p
2008-07-02, 16:24:53
sapokiete rašo:
Tai šaunuolė ta Justina, svarbiausia, kad dar kartą įrodė, kad nėra jokių elitinių mokyklų, o yra protingi ir darbštūs mokiniai ir savo srities puikūs specialistai mokytojai. Nuoširdžiai sveikinu
2008-07-02, 0:40:42
pdn rašo:
sveikinu
2008-07-01, 14:34:43
PsD rašo:
Nesutinku jau dėl pačio pirmo sakinio Toli gražu ne visiems prasideda bemiegės naktys, stresai ir t.t.
Nei karto nebuvo taip, kad dėl egzamino nemiegočiau ar per daug nerimaučiau prieš egzaminus (tuos kuriuos teko laikyti mokykloje. Univere buvo visko ). Juk ko neišmokai per 12 metų to jau tikrai nebeišmoksi per paskutinę naktį, taip kad...

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos