 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ŠEŠTADIENIS
2012-05-19  +14 ― +16 Giedra, be kritulių. Vėjas pietryčių, 1-3 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||||||
 Ar literatūra moko gyventi?2009-03-14, 20:11:26 Kristina Tubytė Mano manymu, literatūra nesvarbu, kokia ji, mus visada mokė ir moko, kaip reikia gyventi, elgtis, mąstyti ir galbūt gali paveikti mūsų protą. Nesvarbu, kokiam mes gyvenam amžiui ar tai Renesanso epocha, ar niūrūs reformatų laikai, ar dabartis. Antikinė literatūra mus mokė išminties, mąstyti apie pasaulį, jo esmę bei prasmę. Juk kaip ir Ezopo pasakėčios, kaip ir Kristijono Donelaičio pasakėčių bei garsiosios poemos "Metai" ištraukų pabaigoje visada būdavo koks nors pamokymas, vienur trumpesnis, kitur žymiai ilgesnis. Jie, kaip ir Ezopo kūriniai, mokė, kad reikia būti darbščiam, per daug nesimėgauti vynu (kas Graikijoje buvo įprastas dalykas). Nieko keisto čia nematau tik, žinoma, negalima "perlenkti lazdos". Viduramžių literatūros pradžia laikoma prancūzų epas "Rolando giesmė", kur didvyriškasis Rolandas kovoje už prancūzų laisvę miršta mūšyje kaip didvyris ir nepamirškim to, kad kai buvo kuriamas Rolando giesmės epas, šalyje ir visur kitur plito trubadūrų pasakojimai, kurie taip pat buvo herojai! Mitiniai didvyriai! O kur dar Dantės Aligieri kūrinys "Dieviškoji komedija", kuri irgi mus moko, kad negalima blogai elgtis, paleistuvauti, kad reikia visus žmones mylėti. O kaip Renesanso kūrėjai, dailininkai? Juk Italija yra Renesanso lopšys. O kiek ten kurta visko! Kas gi daugiau jei ne Šekspyras mums būtų parodęs tikrą meilę bei Hamleto bejėgiškumą arba Rablė, kuris savo kūrinyje "Gargantiua ir Pantagruelis" bandė išjuokti tuometinę feodalinę sistemą ir santvarką bei parodyti, kad taip elgtis negalima. Dabar pažvelkime į šiek tiek vėlesnius laikus, kada dingo trubadūrų pasakojimai, dingsta beveik visas humanizmas ir ateina žiaurūs laikai, tada atsiranda nauja literatūros srovė - realizmas su vienu to laikmečio garsiausiu atstovu Dostojevskiu. Tuo laikotarpiu jisai bandė perteikti kraupią Rusijos kasdienybę ir stengėsi savo kūryba parodyti žmonėms, kokiais jie laikais gyvena. Žinoma, į kitus pažiūrėti visada maloniau, bet ir mes lietuviai visada per literatūrą stengėmės reikšti meilę gamtai ir, žinoma, meilę tėvynei. Juk Žemaitė, Biliūnas ne veltui rašė apie to meto žmonių gyvenimą. Žinoma, prie pamokymų ir lietuvių švietimo prisidėjo Simonas Daukantas, kuris stengėsi parodyti lietuvius, kaip drąsius žmones, Motiejaus Valančiaus jei ne kūryba, tai darbai kalba patys už save. Nepamirškime ir Maironio, kuris savo poezija platino ir skatino vystytis patriotiškumo bei meilės tėvynei idėjas. Žinoma, jei kalbame apie pasakas, tai jos visais laikais vaikus ir tėvelius mokė mylėti, nekęsti blogų žmonių net mokė ir moko klausyti tėvų! Apie šių dienų periodinius leidinius mes nekalbėsime, nes dauguma jų nieko nemoko tik kaip plėšti ir žudyti. Aš ir pati kai kada vis dar susimąstau: tai vis dėlto ar literatūra mus ko nors moko ar ne? Spręsti apie tai palieku jums, mielieji!
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||||||
|
|
. Jei kas nepatinka ["negilu"] - kaltink švietimo ministeriją... 
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |