Utenos jaunimas
• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


KETVIRTADIENIS
2018-08-16


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






PagrindinėAukštas intelektas – palaima ar prakeikimas?
2008-07-31, 18:45:19
Saulius Socius


Šio įrašo tema bus kiek neįprasta – pabandysiu žvilgtelėti į intelekto ir laimės santykį. Anglai turi vieną seną patarlę, kurią galima pritaikyti daugelyje gyvenimo situacijų. Angliškai ji skamba kaip „ignorance is bliss“, apytikslis lietuviškas vertimas būtų „nežinomybė yra palaima“. Kokio nors nemalonaus fakto nežinojimas iš tiesų dažnai gali palengvinti gyvenimą – daugybė rusų kareivių Antrojo pasaulinio karo metu pasiaukojamai kovėsi su „klastingu ir barbarišku priešu“ ir ramia sąžine žuvo, nė nenujausdami to, kad būtent komunistai ir suvaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų Hitlerio iškilime, eiliniai piliečiai visada miegojo ramiau už slaptųjų tarnybų vadovus, o kiek santuokų liko tvirtos dėl to, kad vienas iš sutuoktinių nesužinojo apie kito nuklydimus į šalį, greičiausiai nepavyktų suskaičiuoti niekam. Tačiau ši patarlė neišvengiamai turi ir antrąją pusę – jei nežinomybė yra palaima, tuomet galbūt žinios yra nelaimingumo šaltinis?

„Laimė tarp protingų žmonių yra rečiausias dalykas, kokį man teko pažinti“ – šie žodžiai priklauso ne kam kitam, o garsiam rašytojui ir žurnalistui, Nobelio premijos laureatui Ernestui Hemingvėjui. Šis žmogus savo gyvenime susidūrė ir su daugybe protingų žmonių, ir su laimės trūkumu – Hemingvėjus pergyveno du pasaulinius karus, Didžiąją depresiją, keturias žmonas ir nežinomą skaičių nesėkmingų meilės romanų, iš kurių nei vienas nepadėjo jam tapti laimingam. Galų gale, 1961 metais, rašytojas baigė gyvenimą kraupia savižudybe.

Karti Hemingvėjaus frazė kilo iš jo gyvenimo patirties. Patikrinti jos teisingumą kokiais nors tyrimais ar statistiniais duomenimis nėra įmanoma – vien jau dėl to, kad patį intelektą apibrėžti ar juo labiau išmatuoti yra labai sunku. Ne ką lengviau yra ir išmatuoti laimės „kiekį“. Ar vakarėlių liūtė Paris Hilton yra laimingesnė už paralyžuotą fizikos genijų Stephen Hawking?
Vis dėlto, tai, kad protas ar žinios toli gražu neužtikrina laimės bendrąja prasme, pastebi ne vienas sociologas. Manau, kad daug tokių pavyzdžių, geriau pagalvoję, rastume ir savo gyvenime. Tačiau kas gi lemia tokią tendenciją? Mažai tikėtina, jog „laimingumo“ lygis yra nurodomas genuose ir tie, kurie buvo apdovanoti aukštu intelektu, atitinkamai nukentėjo laimės srityje – vadinasi, jį lemia kažkokios išorinės priežastys.

Vakarų visuomenė nėra linkusi garbinti protingų žmonių taip, kaip garbina atletus ar kitas įžymybes. Pabandykite ir patys įvardinti dešimt sportininkų ir dešimt Nobelio premijos laureatų – ką pavyks padaryti lengviau? Nepaisant to, jog dalis jų tampa itin garsiais (kas nežino Alberto Einšteino?), labai daug itin aukšto intelekto žmonių darbuojasi toli gražu ne prestižinėse profesijose. Tą rodo Mensa, organizacijos, į kurią patenkama tik turint aukštesnį nei 98 proc. žmonių IQ, narių duomenys.

Šalių, kuriose pagrindinis žmonių tikslas yra kaupti turtą, švietimo ir auklėjimo sistemos „mėgsta“ filmų, karo ir sporto, o ne intelektinių pasiekimų herojus. Aukštu intelektu išsiskiriantys žmonės dažnai nesiskundžia savo gyvenimu, tačiau tik maža jų dalis pasiekia verslo ar visuomeninės padėties viršūnes.

Anot sociologų, tokių skirtumų šaknys slypi dar ankstyvoje jaunystėje. Vaikai vystosi keturiomis kryptimis: intelektine, fizine, emocine (psichologine) ir socialine. Mokykloje protingiausi vaikai paprastai yra paliekami už įvairių veiklų ribų – jie yra „keisti“, jie yra „moksliukai“, jie yra socialiniai autsaideriai. Kitais žodžiais tariant, tokių vaikų socialinis išsivystymas atsilieka nuo jų intelektinio ar fizinio išsivystymo – sričių, kuriose vaikas gali pats susikurti galimybes tobulėjimui.

Itin protingų vaikų emocinis vystymasis, apibrėžiamas jų sugebėjimų tvarkytis su rizikingomis ar stresą keliančiomis situacijomis, taip pat yra lėtesnis nei vidutinio jų bendraamžio. Tokią situaciją dažnai skatina ir suaugusieji, tikėdami, jog protingi vaikai dėl savo intelektinio pranašumo gali susidoroti su bet kokiais iššūkiais. Tą galima pastebėti ir tiksluose, kuriuos nemažai tėvų sąmoningai ar nesąmoningai iškelia savo vaikams – įstoti į universitetą, padaryti puikią karjerą ar tapti geru sportininku. Tuo tarpu į emocinį ir socialinį vystymąsi yra numojama ranka, manant, jog tai ateis savaime.

Toks požiūris neišvengiamai sukuria atvejus, kuomet itin gabūs vaikai neturi nei žinių, nei įgūdžių įveikti iškilusią kliūtį, bet yra paliekami vieni – suaugusieji nesupranta, kad/kodėl jiems reikia pagalbos, o bendraamžiai nenori per daug bendrauti su vaikais, socialinių lyderių laikomais autsaideriais. Rezultatas nėra stebinantis – vakarų visuomenėse yra daugybė itin protingų žmonių, kurių socialinis vystymasis yra kur kas lėtesnis už kitų žmonių, kas atitinkamai lemia sunkumus įveikiant gyvenimo iššūkius. Tam patvirtinti pakanka net ir kiek groteskiško kalėjimų pavyzdžio – kalinių tarpe, lyginant su visuomene, didesnio nei vidutinio intelekto žmonių santykinė dalis yra didesnė.

Šią situaciją netiesiogiai keičia didėjantis kompiuterinių technologijų populiarumas, kadangi šios technologijos dalinai izoliuotiems „moksliukams“ suteikia idealią terpę tiek bendrauti, tiek kurti. Tačiau nors tai ir sušvelnino jų socialinį atsiskyrimą (su kiek ciniška gaidele – vien jau dėl to, kad buvo suvoktas tokių „atsiskyrėlių“ potencialas), jau minėti socialinio ir emocinio išsivystymo skirtumai niekur nedingo. Tiek vaikai, tiek suaugusieji, išsiskiriantys aukštu intelektu, daugumoje situacijų vis dar yra socialiniai autsaideriai, įskaitant ir jų įgūdžius susirandant partnerį ar atliekant tėvų vaidmenį. Kaip tai įtakoja asmeninę laimę, numanyti nėra sunku (žr. Hemingvėjaus pavyzdį įrašo pradžioje). Prie šio teiginio galima pridėti ir tai, kad didesnis intelektas paprastai lemia ir didesnį įžvalgumą ir smalsumą, kas atitinkamai įtakoja ir pasaulio suvokimą – žmogus, pažįstantis pasaulį tik iš realybės ir komedijų šou, greičiausiai bus laimingesnis už tą, kuris aktyviai domisi, kaip yra sprendžiama globalinio atšilimo problema.

Tai yra vienas iš galimų požiūrių. Ir jis nebūtinai yra teisingas.

Taip, didesnis intelektas gali, pavyzdžiui, lemti didesnį pastabumą pasaulyje vykstančių neteisybių atžvilgiu, kas atitinkamai sukels daugiau skausmo nei nežinojimas. Tačiau, visų pirma, toks pastabumas taip pat gali padėti pamatyti ir gerus dalykus, kurių kitaip nebūtų galima pastebėti. Antra, atsiranda galimybė ką nors pakeisti.

Kitas atvejis. Ar kvaili/buki/nemokšiški žmonės (paprastumo dėlei pavadinsiu juos žmonėmis X, o politinio korektiškumo dėlei pasakysiu, kad turiu omenyje teorinį atvejį, o ne realią žmonių grupę) iš tiesų yra laimingesni? Vargu. Laimė nėra liūdesio ar skausmo nebuvimas – ji yra džiaugsmas ar malonumas. Pati laimės sąvoka remiasi ne tuo, kuo ji nėra, o tuo, kuo yra. Žmonės X negyvena – jie tik stengiasi išgyventi. Jie nejaučia stipraus liūdesio ar pykčio dėl to, kas vyksta aplink juos; tačiau kartu nejaučia ir stipraus džiaugsmo, vietoje to pripildydami savo gyvenimus apatijos. Prie to jie yra įpratę ir nieko daugiau nesitiki. Žmonės X neskaito knygų ir neturi grandiozinių svajonių, muzika jiems – tik fono triukšmas, o jų ambicijos apsiriboja didesniu namu ar naujesniu automobiliu. Tam, kad pasipuikuotų prieš kaimynus. Ar tai yra laimė? Nežinau.

Dar vienas pastebėjimas. Jei intelektas (be kitų dalykų) yra galia panaudoti savo protą iškilusioms problemoms spręsti, peršasi išvada, jog skundimasis, kad aukštas intelektas yra kliūtis laimei pasiekti, pats savaime yra nelogiškas. Juk jei intelekto pagalba galima išspręsti problemas (įskaitant ir asmenines), tuomet ar panašūs skundai nėra tik noras paslėpti vengimą jas spręsti?

Tai tiek lietingo pirmadienio pamąstymų. Būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę – ar aukštas intelektas ir didelė laimė gali eiti greta, ar Hemingvėjus vis dėlto buvo teisus ir „protingųjų prakeikimas“ egzistuoja?


Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Internetas ir mes - kas keičia ką?
Tobuliname savo atmintį
Važiuoti ar nevažiuoti, štai koks klausimas...
Aukštas intelektas – palaima ar prakeikimas?
Iranui branduolinį ginklą padėjo (pasi)gaminti… CŽV?

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1046

Įvertink!

Komentarai [ 8 ]
2008-08-06, 12:34:06
Gediminas rašo:
Karole, viskas gerai, kopijuojama su leidimu Bet vis tiek ačiū.
2008-08-06, 10:56:30
Karole rašo:
Atsiprasau, kad sugadinau iliuzija, bet kopijuoti, mano nuomone, kitu darbus reikia atsiklausti autoriaus - Gedimino.
http://padrikosmintys.wordpress.com/category/asmeninis-tobulejimas/

2008-08-05, 13:15:02
Edvinas rašo:
Nė velnio, man rodos, jis nepavogė... VBS - Viena Bobutė Pasakė...
2008-08-05, 13:05:54
Vaiva rašo:
(Mažytis pastebėjimas) Net neperskaičiau kitų komentarų prieš rašydama savąjį. ops: nevkšla, ką gi padaryyyysi. ;DD

2008-08-05, 12:27:08
Vaiva :> rašo:
Ypatingai intelektualūs žmonės gyvena kitokį gyvenimą, tačiau ir aš nemanau, jog jie yra laimingesni. Tiesiog, kuo daugiau žinai, tuo labiau suki galvą dėl įvairiausių problemų, kurias matai pats, o kiti apie tai net nepagalvotų.
2008-08-01, 20:05:49
Edvinas rašo:
I6 kur jis tau kopijavo?
2008-08-01, 19:33:13
Karole rašo:
Mielas Sauliau, nzn kas tu toks esi, bet kitakart, kai kopijuosi straipsni, parasyk is kur kopijuoji, nes pazeidi autorines teises. Aciu uz demesi
2008-08-01, 15:33:33
PsD rašo:
Pritariu. Viso straipsnio neskaičiau (dabar aš darbe, šriftas mažas, akys pavargę), tik pora pirmų pastraipų ir paskutinę. Bet sutinku su mintimi, kad intelektas laimės neprideda.
Paprasčiausiai kuo daugiau žinai tuo daugiau problemų sugalvoji, tuo nelaimingesnis esi.

Beje, lietuviai irgi turi tokį pasakymą - "akis nemato - širdies neskauda".

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos