 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ŠEŠTADIENIS
2012-05-19  +14 ― +16 Giedra, be kritulių. Vėjas pietryčių, 1-3 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||||
 Bebrai siautėja2011-01-17, 8:00:00 "Utenos jaunimo" redakcija Bebrai – nekalti, gražūs ir švelnūs gyvūnėliai, kurie gali pridaryti gana nemažai žalos. Prie Adolfo Šapokos gimnazijos teka gražus upelis. Šalia jo auga gražūs ir seni medžiai. Gaila, kad šiuos augalus apgadino „nekalti“ gyvūnėliai. Bebras yra stambiausias Lietuvos graužikas. Suaugęs gyvūnas gali sverti nuo 20 iki 25 kilogramų. Šie gyvūnai vienu metu Europoje buvo išnaikinti dėl savo kailio. Švedų kronikininko Magnuso Alauso istorijoje rašoma, kad Lietuva buvusi pagrindinė kailių tiekėja Europoje. 1529 m. bebrų medžioklė buvo nustatyta Pirmajame Lietuvos statute bebravietėse uždrausta lankytis pašaliniams asmenims, o laukų darbus leista dirbti tik atstumu „kokiu stiprus vyras nuo jų galėjo nusviesti pagalį“. Už bebrų priežiūrą buvo atsakingi specialūs dvarų darbuotojai – bebrininkai. Nors dėl draudimų Lietuvoje bebrai išliko ilgiau, negu didžiojoje dalyje Europos, tačiau jie palaipsniui išnyko. XX a. pr. tik pavieniai bebrai atkeliaudavo Nemunu į Lietuvą iš Baltarusijos. Dabar šalyje bebrai paplitę daugelio upių baseinuose. Bebrų maistas yra grynai augalinio pobūdžio. Be vandens ir sausumos augalų lapų, stiebų, šakniastiebių, bebrai, ypač žiemą, minta krūmų ir medžių žieve. Rudenį bebrai pasidaro atsargų žiemai: prikapoja rykščių ir, nuplukdę jas iki savo buveinių, paskandina vandenyje. Maisto atsargų kaupimas būdingas gyvūnams, kuriems tenka gyventi klimato sezoninio kitimo sąlygomis. Taip pat, tokie gyvūnai paprastai nepalankiuoju periodu neužmiega. Maisto atsargų rinkimo ir kaupimo tikslas – aprūpinti būtinomis medžiagomis savo palikuonis ir patį save. Jie dažniausiai gyvena prie lapuočių miškų. Taip pat statosi užtvankas esant nepakankamam vandens lygiui. Daugelis žmonių negalvoja, kad šie gyvūnai gali gyventi ir mieste. Reikia tikėtis, kad šie padarai nesugrauš visų medžių esančių prie Krašuonos upelio. Kol kas nukentėjo tik keli augalai.
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||||
|
|
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |