• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


KETVIRTADIENIS
2018-12-13


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






Tarp mokyklos sienų...EURidentiškumas – mano kilmė
2008-05-09, 7:17:02
Rūta Treinytė


ELOS?! Išgirdusi šį žodį bandžiau "atgaminti", kur jį girdėjau (pastangos, deja, buvo bevertės), tačiau greitai gavau išsamų paaiškinimą. ELOS (Europa kaip mokymosi aplinka mokyklose) - šiandien dviejų šimtų mokyklų turimas ženklas. Įdomu, kodėl aš Jums tai pasakoju? Ogi, dažnai daugelis žmonių apie mūsų mieste vykstančius jaunimo projektus net nesužino. Vienas tokių, apie kurį tikrai mažai kas girdėjo, "EURidentiškumas - mano kilmė", neseniai vyko Dauniškio gimnazijoje. Projekto tikslas - paruošti Europos mokytojo ir moksleivio kompetencijos portfelius. Jame dalyvavo Turkijos, Norvegijos, Olandijos ir, žinoma, Lietuvos moksleiviai bei jų mokytojai. šįkart mūsų šalį ir gimtąjį miestą - Uteną - aplankė olandai. Būtų galima papasakoti daug nutikimų ir pasidalinti įspūdžiais, tačiau to niekas kitas geriau už pačius projekto dalyvius padaryti nesugebėtų. Todėl džiaugiuosi galėdama Jums, Utenos jaunime, pateikti interviu su projekto koordinatore Loreta Tarvydiene ir dviem Dauniškio gimnazijos moksleiviais - Justina bei Ramūnu. Galbūt skaitant pavyks užčiuopti nors mažą projekto dvasios dalelę.

1. Kas labiausiai paskatino dalyvavimą projekte?

Mok. Tarvydienė: labiausiai niekas neskatino.
Justina: Dalyvauti projekte mane paskatino gama tradicinės priežastys: noras pamatyti kitą šalį, kitą kultūrą, jiems papasakoti apie savąją ir išsaiškinti visus išankstinius stereotipus, taip pat labai norėjau paragauti tikro olandiško sūrio (čia rimtai J ). Taip pat buvo labai įdomu pažvelgti, kokie ekonominiai ir socialiniai skirtumai išliko, kokie pranyko tarp Europos Sąjungos "senbuvės" ir "naujokės". Dar pridėčiau priežastį, kad ne tik norėjau pakeliauti, bet ir patobulinti savo anglų kalbos įgūdžius.
Ramūnas: Dalyvauti šiame projekte paskatino mano charakteris. Esu aktyvus žmogus. Stengiuosi išbandyti viską. Galbūt jaunatviškas maksimalizmas paskatino dalyvauti projekte ELOS.

2. Keliavote į Olandiją. Ar tai buvo pirma Jūsų kelionė į šią šalį? Kas labiausiai įsiminė?

Mok. Tarvydienė: Apie keliones ir projektinį darbą rasite mūsų interneto tinklapyje. Jau vykdomi mokykloje projektai nuo 1994 m. m. Jų buvo vykdoma daug ir įvairių...
O kelionė į Olandiją buvo ne vieną kartą.
Justina: Į Olandiją keliavau pirmąkart. Visur gėlės, gėlės, daug gėlių J Namuose, gatvėse, galų gale, atvirutėse. Iš pradžių nustebau, paklausiau, gal kokia šventė namuose buvo, kad tiek daug puokščių visur (man, kaip lietuvei, jau ir trys puokštės namuose pasirodė daug), tiesiog nusišypsojo ir pasakė, kad pas juos įprasta padėkojant dovanoti puokštes gėlių J Taip pat įstrigo žmonių racionalumas gerąja prasme: kiekvienas žemės lopinėlis naudingas ir prižiūrėtas (nenuostabu, juk olandai, tikrąja to žodžio prasme, atsikovoja žemę iš jūros). Beje, sūriai skanūs J Ir dabar suprantu, kodėl Amsterdamas vadinamas "šiaurės Venecija", nes tiltų tiltelių! Prie visų įsimintinų vaizdų pridėčiau ir dviračius, mums reikėtų pasimokyti, kaip jie puikiai išvystė dviračių takų infrastruktūrą, beje, pati kasdien pirmyn-atgal po 5 km važinėjau dviračiu, tad sužavėjo vairuotojų tolerantiškumas, nors kitaip tikriausiai ir negalėjo būti, nes dviratininkas ten - lygiavertis eismo dalyvis, kuriam yra skirtos specialios juostos, žiedai ir sankryžos.
Ramūnas: Taip. Man tai buvo pirma kelionė į Olandiją. Atsiminimų yra daug. Visų pirmiausia, įsiminė Van Gogh'o muziejus, kuriame teko pamatyti daug nuostabių šio menininko darbų. Taip pat, kalbant apie Amsterdamą, šis miestas itin didelės nuostabos man nepadarė. Tiesa, dėl to, kad jau buvau daug girdėjęs ir apie "kavinukes", kuriose prekiaujama psichotropinėmis medžiagomis, ir apie "raudonųjų žibintų" kvartalą, į kurį užklydau su draugėmis visai netyčia. Buvo įdomu matyti Gethorn miestelį. Tai Olandijos Venecija. Bent jau taip patys Olandai vadina tą vietą, kurioje plyti galybė mažų kanalų, visi statiniai stovi tiesiog ant vandens. Kraštovaizdis skiriasi nemažai. Didžiausias skirtumas tarp Lietuvos ir Olandijos - tai šalies reljefas. Nyderlanduose dominuoja lygumos. Olandai labai nuoširdūs, prieraišūs ir draugiški žmonės. Tą išsiaiškinau gyvendamas vienoje jų šeimoje.

3. Kuo lietuviai skiriasi nuo olandų ir kuo esame panašūs? Ar nebuvo taip, jog tautiniai skirtumai būtų tapę nesusikalbėjimo, nesutarimų priežastimi?

Mok. Tarvydienė: Labai mokosi, išprusę, visada pasidomi informacija prieš vykdami į Lietuvą apie mūsų kraštą ir atvykę jau daug žino. Mokykloje mokiniai labai mandagūs, negrubūs ir stengiasi neįžeisti savo bendraamžio. Turi didelę vidinę kultūrą. Daugelis nuo 15 metų jau žino savo gyvenimo tikslus ir jų siekia.
Laisvalaikis - kaip ir mūsų moksleivių. Nebuvo nesusikalbėjimų, nesutarimų. Išvykstant visi moksleiviai apsikabinę verkė...
Justina: Nuoširdžiai sakant, daug skirtumų nepastebėjau, tiesiog gal ten žmonės laisvesni, optimistiškiau žvelgia į pasaulį. Ypač tai ryšku lyginant jaunimą, nes ten jei jaučiasi garantuoti dėl savo ateities, o čia, Lietuvoje, ypač daug lemia asmeninė iniciatyva ir ryžtas. Galbūt esame daugiau motyvuoti, tačiau ir mes, lietuviai, ir jie, olandai, esame europiečiai, tad vertybės ir nuostatos, manau, yra bendros, europietiškos J
Ramūnas: Olandai, kaip jau minėjau, šiltesni žmonės. Visada patenkinti, dievina naujas pažintis ir saugo savo šalį ir šalies kultūrą. Bendraujant niekad nekilo nesusipratimų ar nesusikalbėjimo.

4.Kaip manote, ar yra didelis skirtumas tarp olandų ir "dauniškiečių" intelekto?

Mok. Tarvydienė: Mūsų gimnazijoje yra labai gabių mokinių kaip ir mokinių iš Olandijos. Kurie gabūs - nėra jokio skirtumo.
Justina: Ne, didelio skirtumo nėra, galbūt praktiškai jokio skirtumo nėra, nes ir ten buvo žmonių, su kuriais labai rimtai diskutavome apie Lietuvos energetinį saugumą, JAV ekonominę padėtį ar aptarėme kitas šiuolaikinės visuomenės aktualijas. Taip pat vykę debatai atskleidė, kad visi esame lygiaverčiai bendradarbiai kelyje tobulesnės ES link.
Ramūnas: Didžioji dalis Utenos Dauniškio gimnazijos delegacijos buvo surinkti su pakankamai žemu anglų kalbos žinyno lygiu, todėl buvo šiek tiek sunku kai kuriems bendrauti, kalbėtis, tačiau projektas ir skirtas anglų kalbos žinioms tobulinti ir pamatyti svetimai kultūrai. :)

5. Kuo olandų vaikinai skiriasi nuo uteniškių? Ar kartais nebuvo kilęs noras imti ir sukeisti juos vietomis?

Mok. Tarvydienė: Susikeisti vietomis nebuvo jokio noro, yra pas mus ir pas juos taip pat visokių problemų. Mokytojai dirba taip pat labai daug, tik.. algų įkainis kitas...
Justina: Pagrindinis skirtumas - visi olandai yra beprotiškai susižavėję futbolu, o daugiau skirtumų nepastebėjau.
Ramūnas: Nea. :D Išvaizda žymiai prastesnė olandžių. Išskirtinis jų bruožas - nerangumas, neprisižiūrėjimas. Deja, bet vėl pasitvirtino tas posakis, jog lietuvaitės pačios gražiausios. :p

6. Kaip buvo ruošiamasi sutikti Europos Sąjungos jaunimą Dauniškio gimnazijoje?

Mok. Tarvydienė: Ruošėmės visą mėnesį: sudarėme labai kruopščią susitikimo programą, (kas 15 min.)
Justina: Projekto koordinatorė iš anksto paruošė puikią programą, taip pat atsakingai dirbo visi mokytojai, įtraukti į programą - anglų kalbos, istorijos, geografijos ir kiti. Buvo rengiamos tarptautinės pamokos, ekskursijos po muziejus, Utenos alaus gamyklą. Žodžiu, ruošiamasi buvo atsakingai J.
Ramūnas: Čia jau turėtų šį klausimą atsakyti projekto koordinatoriai, kurių iniciatyvos mažai temačiau. Viskas buvo vykdoma ekspromtu, neorganizuotai.

7. Kas svečiams labiausiai įsiminė mūsų šalyje ir mieste? Ar jiems Utena nepasirodė lyg "kaimas"? Pakomentuokite.

Mok. Tarvydienė:
a. Mūsų lietuviškas neįtikėtinas svetingumas ir vaišingumas.
b. Utena ir jos apylinkės labai patiko, Norvegijos moksleiviai planuoja dar kartą aplankyti Uteną šią vasarą
c. Turkijos moksleiviai visai nenorėjo grįžti į Stambulą, Turkiją, kadangi pas mus labai tyras oras! Buvo sužavėti Alaušo ežero grožiu, žalia pieva.
Justina: Pirmiausia juos sužavėjo gamta. Buvo itin nustebę, kad turime tiek daug nuostabių ežerų ir kalvų kalvelių, nes svečiai turėjo galimybę pasižvalgyti po Tauragnų apylinkes, įkopti į Ladakalnį. Taip pat jiems labai patiko ekskursija po Utenos alaus gamyklą, nes "Utenos alaus" darbuotoja labai aiškiai ir geranoriškai aptarė visą alaus gaminimo procesą, leido pasižvalgyti po įdomiausius gamyklos kampelius. O Utenos, kaip kaimo, įvaizdis, mano nuomone, neturi jokios prasmės. Visų pirma, kodėl galėtų turėti? Dėl to, kad mažas miestas? Bet juk visa Vakarų Europa yra ištisa mažų miestelių konglomeracija, ir tai jokiu būdu nėra provincialumo bruožas, greičiau atvirkščiai - modernumo. Juk jaukus, kompaktiškas individualus namas yra ne vieno žmogaus siekiamybė. Tad jeigu čia neturime milžiniškų dangoraižių, dar nereiškia, jog esame niekam nežinomas "kaimietiškas" Pasaulio kampelis. Kita vertus, Utenoje vis dar nepakankamai išvystyta transporto ir paslaugų infrastruktūra, tačiau nemanau, kad tai galėtų būti pretekstas savęs nuvertinimui, greičiau tai galėtume įvardyti kaip motyvacijos šaltinį, kad dar yra daug erdvės tobulėjimui.
Ramūnas: šalies kainų lygis pribloškė juos, todėl neįmanoma buvo "nukrapštyti" jų nuo įvairiausių prekybos centrų ir barelių. Užkliuvo mūsų šalies reljefas. Jiems buvo keista važinėti po apylinkes ir matyti tiek daug "kalnų". Miestas, taip pat, buvo pastebėtas. "Utena arti gamtos",- sakė jie.

8. Kaip manote, ar praėjus savaitei, mėnesiui, metams vis dar bendrausite su projekto dalyviais užsieniečiais?

Mok. Tarvydienė: Mes ir privalome pagal oficialias ES projekto sąlygas bendrauti dvejus metus, ar tai jie nori ar ne, tai yra oficialios Europos Komisijos taisyklės.
Justina: Manau, kad bendrausime, nes vienija ne tik EURidentitetas, bet ir bendri interesai, be to, ta šeima, kurioje gyvenau, itin domisi plaukiojimu, turi nuosavą jachtą, tad slapta viliuosi, jog kada nors būtinai aplankys ir mūsų Lietuvos perlą - Kuršių Neriją J Be to, juk esame jauni žmonės, gyvenantys XXI a. postmodernizmo ir IT visuomenėje, tad atstumai nėra kliūtis bendravimui.
Ramūnas: Kad po metų? Nemanau. Žiūrint ne per "rožinius stiklus", tai tokia tolima draugystė vis tiek atšąla. Nebesinori miklinti smegenų atrašinėjant laiškus. Olandai - užimti žmonės. Jie irgi vengia internetinių pokalbių, elektroninių laiškų ir kitokio papildomo bendravimo.

9. Kokią naudą tokio pobūdžio projektai duoda jauniems žmonėms?

Mok. Tarvydienė: Labai daug:
a. Bendravimo ir bendradarbiavimo kultūros,
b. Savo šalies identiteto pripažinimo,
c. Kultūrinių skirtumų pažinimo ir mokėjimo šiuos skirtumus suprasti,
d. Anglų kalbos įgūdžių tobulinimo,
e. Pilietiškumo stiprinimo,
f. Gebėjimo organizuoti tarptautinius susitikimus,
g. Gebėjimo lanksčiai reaguoti į pasikeitusią / susidariusią problemą ir ją operatyviai išspręsti,
h. Susipažįsta su oro uosto darbo specifika,
i. Gebėjimo dirbti ir mokytis tarptautinėje komandoje, kaip tarptautinėje geografijos, istorijos, dailės, muzikos ir kūno kultūros pamokose (jos vyko šių šalių mokyklose),
j. Išmokstama vykdyti tarptautinę projekto veiklos sklaidą (kaip paruošti informaciją savo interneto svetainėje, paruošti reportažus apie svečius radijo stotyje "IR", rašyti į rajoninį laikraštį "Utenos apskrities žinias" ir pan.,
k. Išmokstama oratorinių gebėjimų, t.y. pristatyti savo paruoštą medžiagą Power Point‚e ir ją pakomentuoti anglų kalba oficialiuose renginiuose užsienyje.
Justina: Manau, jog tokie projektai yra ypač naudingi, nes supranti, jog Pasaulis nėra apribotas tik gimtosios šalies sienomis, yra daug kitų žmonių, kurie pastebi galbūt tokių pat, gal skirtingų problemų, ir kai visi žmonės su kitokia kultūrine patirtimi ir idėjomis susirenka į vieną vietą, galime atrasti ne vieną įdomų ir veiksmingą tų problemų sprendimą. Tai ir yra svarbiausia - suvokti, jog posakis "Mąstyk globaliai, veik lokaliai" nėra tuščia frazė. Tai ugdo motyvaciją. Be to, įdomu yra pažinti kitą kultūrą, nors savaitę pagyventi kitoje šeimoje, jų rūpesčiais ir džiaugsmais J
Ramūnas: Taip, nauda išties didelė. Nepaisant visų sunkumų, mes turime galimybę artimai pažinti svetimą kultūrą. Nė jokia kelionių agentūra nepasiūlys vykti kažkur į namus, paragauti tam tikros šalies, nebūtinai tradicinių, o tiesiog kasdieniškų patiekalų, smulkiai išnagrinėti svetimtaučių gyvenimo stilių. šis projektas unikaliai padeda pažinti pasaulį. Anglų kalbos žinių skrynia po tokių kelionių smarkiai pasipildo.

10. Ar sutinkate su teiginiu, kad būtent tokių projektų ir informacijos apie juos trūkumas daro mūsų miestą "apsnūdusį"? Pakomentuokite.

Mok. Tarvydienė: Mes visada informuojame savo skaitytojus, ruošiame lankstinukus apie projektus, tačiau niekas iš mūsų rajono žurnalistų neatvyksta pasidomėti apie mūsų atliekamą tikrai labai didelę ir mokiniams naudingą edukacinę projektinę veiklą, kuri jau tęsiasi ilgus metus.
Justina: Sutinku, tačiau negalime kaltinti viso miesto, galbūt priežasčių reikėtų ieškoti savyje. Juk naivu būtų tikėtis, jog, tik išlipusius iš lėktuvo, mus pasitiks žurnalistų būrys. To ir nereikia, nors vieno užtektų, deja, nelabai kas žinojo apie šią mūsų kelionę. Informacijos sklaidos trūkumai? Nežinau, svarbiausia, jog tai visada galime ištaisyti. Kas to imsis, jei ne mes, jaunimas J
Ramūnas: Informacijos apie projektus yra tikrai daug... Tik reikia domėtis ir dalyvauti.

Ačiū už interviu

Baigdama norėčiau pasakyti, kad galbūt šis projektas ir nepadarė labai daug įtakos kitiems žmonėms, tačiau jo dalyviams tai - savo kompetencijos, pilietiškumo ir pasaulietiškumo portfelio papildymas. Jie ne tik daug sužinojo ir išmoko, tačiau gavo galimybę pažinti kitų šalių jaunimą, parodyti jiems savo gimtąjį kraštą ir kultūrą. Nenustebkite, jei netyčia kas nors, atsiminęs aplankytą šalį ir horizontą siekiančias tulpių plantacijas, praeidamas vietoj įprasto "labas" pasisveikins olandiškai - "hallo".

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Kodėl aukštojo mokslo reforma užknisa...
100% iš egzaminų – misija įmanoma!
Paskutinis skambutis palydėjo...
EURidentiškumas – mano kilmė
"Sauliečiams" abiturientams pasiūlys kelionę traukiniu...

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1508

Įvertink!

Komentarai [ 5 ]
2008-05-27, 9:16:47
Arnoldas rašo:
idomus projektas
2008-05-15, 9:35:43
dovi rašo:
projektas kaip projektas..
2008-05-15, 9:32:48
mariuz rašo:
Idomu...
2008-05-15, 9:32:41
Sandra rašo:
smagu , kad vyksta tokie projektai
2008-05-15, 9:31:20
Egle rašo:
Labai įdomu.

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos