• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


PENKTADIENIS
2018-10-19


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






PagrindinėGyvenimo prasmė: kuo tikėti?
2008-02-12, 19:18:26
Ausma Bernotaitė


Gyvenimo prasmės klausimas – vienas plačiausiai nagrinėtų ir vis dar nagrinėjamų klausimų pasaulyje. Kuo tikėti, galime patys pasirinkti. Religija nuo senų laikų siūlė išeitį: tikėk Dievu ir gyvenimo prasmę mes tau duosime dovanų. Tačiau tie, kurie tiesiog imti ir patikėti negalėjo, patys nesprendė ieškoti prasmės.

Jei tiki Dievu Tėvu, Jėzumi, Jahve, Buda, Krišna, protėvių dvasiomis ar kita asmenybe ar reiškiniu, kurį propaguoja tikinčiuojų bendruomenė – šaunu. Vadinasi, tu išgelbėtas nuo slegiančio mąstymo neatsakomais egzistenciniais klausimais, į kuriuos sau – nori nenori – turėsi atsakyti. O jei dar esi neitin populiarios religinės bendruomenės ar sektos narys, tai visada esi labai šiltai priimamas į glaudų vieni kitais besirūpinančių žmonių tarpą ir gauni ne tik atsakymus į kiekvienam žmogui svarbius klausimus, bet ir daug draugystės, paramos ir meilės. Tokios bendruomenės kaip Tikėjimo žodis, Krišnos sąmonės organizacija ar kitos nuolat kovojančios už savo teisę būti tokiais, kokiais jie nori būti, yra labai artimos ir gyvena principu "visi už vieną, vienas už visus". Kaip nepatikėsi, kad Dievas egzistuoja, jei nuėjusį į vieną iš tokių bendruomenių tave nemokamai pamaitins, bendraus su tavimi kaip su senu draugu, į tiesos kelią grįžtančia avimi, o galų gale dar apdovanos knygomis ar kitais daiktais – juk tai taip nepanašu į šiuolaikinį gyvenimo principą, teigiantį kad "šiais laikais nemokamai, net į galvą negausi". Religija tikrai palengvina gyvenimą, bet štai svarbiausias klausimas: "kaip tikėti?"

Iš nesugebėjimo atsakyti į šį klausimą XVI a. išsirutuliojo egzistencializmo filosofija, kurią sudaro begalė klausimų, neturinčių atsakymų. Klausimas: "kas ir kur yra gyvenimo prasmė?", tapo daug daugiau nei nuolatiniu galvos skausmu nesuskaičiuojamai daugybei žmonių – jis tapo pagrindine jų melancholijos priežastimi, dar daugeliui taps. Keli žmonės netgi paskyrė savo gyvenimą šio klausimo negrinėjimui. Ar galite įsivaizduoti, kokie nelaimingi ir prislėgti jie buvo? Jie blaškėsi tarp biologijos ir misticizmo, abejodami viskuo, o atsakymo rasti negalėjo.

Dar I. Kantas yra pasakęs, jog mąstymas tokiais klausimais yra tuščiaeigis, – egzistencialistų mąstymas iš esmės taip pat tuščiaeigis, – nes mes neturime jokių tikrų, apčiuopiamų duomenų nei kad įrodytume vienaip, nei kitaip. Taip pat šis puikus filosofas teigė, jog "tikėjimas Dievu būtinas žmogaus moralei". šie žodžiai reiškia, kad negalėdami atsakyti į egzistencinius klausimus, turime pasikliauti tikėjimu. Tikėjimu, kad po mirties viskas nesibaigia, kad gyvename ne veltui. O beprasmybės neurozę labai protingai ir, mano galva, teisingiausiai sprogdina austras psichiatras Viktoras Emilis Franklis – žmogus dėl savo žydų kilmės daug laiko praleidęs lageryje ir supratęs, kad mes kiekvienas turime susirasti sau prasmę. Net gyvendamas lageryje jis atrado būdą, kaip dienas leisti prasmingai. Franklis tyrinėjo lageryje kalėjusių žmonių psichiką, išleido daugiau nei 32 knygas ir sukūrė naują psichoterapijos rūšį logoterapiją. Pagrindiniai logoterapijos principai paprasti: prasmę galima surasti net pačiose siaubingiausiose aplinkybėse, mūsų pagrindinė motyvacija gyventi yra valia surasti prasmę, o ją surasti mes galime, jei tik norime ir stengiamės. Jis skatina pasigilinti savy, pagalvoti ir susirasti savy tai, dėl ko iš tikrųjų norėtum gyventi, suprasti, kaip gyventi, kad jaustumeisi vertingas pats sau.

Nors Lietuvoje labai giriama vakarų mokymo sistema, ji turi savų stambių minusų. Žinoma, tai kad mokiniai namo beveik niekada neparsineša namų darbų, o mokymo krūviai napalyginamai mažesni tikriausiai yra puiku, tačiau, pavyzdžiui, Anglijoje didžioji dauguma paauglių, sulaukę 16 metų, meta mokyklą ir eina dirbti, dažnai išsikelia iš tėvų namų, trumpiau tariant, pradeda savarankišką ar beveik savarankišką gyvenimą. Taigi taip dažniausiai ir dirba iki senatvės, nes mokytis nenori. Tokie žmonės jei tampa specialistais, tai darbo vietose. Nors žodis "specialistas" Anglijoje kiek kitaip nei Lietuvoje traktuojamas. Įsivaizduokite tortų fabriką: nuo pat pirmos dienos ten atėjęs žmogus pradeda dirbti, nes net toks dalykas kaip tortų puošyba (juk Lietuvoje reikia ilgai mokytis, kad tai išmanytum!) yra labai primityvus ir nesunkiai bei greitai perkandamas kiekvienam. Pagrindinis specialistų ir paprastų darbuotojų skirtumas tas, kad specialistai dirba greit (nors visai nebūtinai kokybiškai) ir jų valandinis įkainis didesnis.

Nors kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, kokį gyvenimą gyventi, bet paprasta darbininkiška profesija neatrodo pačiu patraukliausiu gyvenimo modelio variantu. Manau, mokyklą vertėtų mesti tik tuo atveju, jei žmogus turi aiškų ir konkretų planą kaip aprūpinti save finansiškai, neįsidarbindamas nespecializuotu darbininku. Kitu atveju, visą gyvenimą pradirbus "specialistu" tortų kepykloje ar kitoje firmoje, aišku, nesupranti, ko vertas tavo gyvenimas. Visąlaik gaminai saldumynus, kad kiti žmonės juos suvalgytų, gaudavai pinigus, kuriuos lengvai išleisdavai, senatvėje gausi pensiją – viskas. Gyvenimas paliko ne įvairių patirčių šūsnį, o tik neišpildytas svajones.

Gyvenimo prasmė – būti laimingam, o ne tapti nepatenkintu, nukaršusiu darbiniu jaučiu. Kiekviena situacija – nesvarbu, gera ar bloga, – turi vertę ir prasmę. Mes, paprasti mirtingieji, sužinoti, ar yra anapus ir kas ten, jei yra, negalime, tačiau privalome gyventi matydami savyje ir savo veikloje prasmę.

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Kelionių dienoraštis:
Kelionių dienoraštis:
Vergvaldė elektronika
Miestas, kuriame visada yra ką veikti
Šaunių mergaičių sindromas
Patriotizmas — slapta priedanga
Kodėl mes pabėgame?
Ar gražus gyvenimas – tau spręsti
Smegenų kung fu – apsiginkite nuo savęs paties!
Nykščiu per Europą
Ekologiškai saikingai ir saikingai ekologiškai
"Aušra" po sparneliu priglaudė jaunąjį menininką
Garsus nesavų tiesų rėkimas
Daiktiško pasaulio dvasingumas
Viskas praeina
Grupės "UGRG" veikla įgauna pagreitį
Akcija Adventui – mokėkite ne pardavėjams
Keliauti su fantazija
11-asis festivalis "Mėnuo Juodaragis"
Vasaros išlydėjimui – filmų festivalis
Ugdantis valytojos darbas
Kaip pelningai išvažiuoti į Norvegiją
Užpaliai suskambėjo naujai
Dialogas su protingu žmogumi
"Rebel rock" atgimė!
Proto mainai į muziką
"Žmogus – užversta knyga"
Suderinti teisę ir pareigą
Gyvenimo prasmė: kuo tikėti?
Antrasis lakštingalos mėginimas "ringe"
Žmogaus savijauta svetur

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1287

Įvertink!

Komentarai [ 11 ]
2008-02-18, 19:31:45
Rasytojas rašo:
Kuo tikiu, tai nebent "nuostabiuoju paukstienos kepsniu", visi kiti aceit dievai tai tikra nesamone. O siaip tai "Gyvenu tam kad skaniai pavalgyciau" - va kur mano gyvenimo prasme
2008-02-15, 11:44:25
emilija rašo:
nuobodoka
2008-02-15, 11:44:22
dana rašo:
taip taip.Gyvenimo klausimas ir kuo gi mums tiketi...Visi jie taip sako..
2008-02-15, 11:42:24
greta rašo:
nesudomino
2008-02-15, 11:41:01
Justė rašo:
Verta susimąstyti...
2008-02-15, 11:40:26
Gr rašo:
Buda!!!
2008-02-15, 11:39:46
Ruta rašo:
Tekstas idomus, nes yra citatu... Iskyla daug klausimu... Netikekit Eduardu...
2008-02-15, 10:32:05
Aurimas rašo:
Ir tikrai klausimas...Na ir kuo mes tikime?..
2008-02-15, 10:31:42
Egidijus rašo:
Gerai kartais pagalvoti apie mus supanti Gyvenima
2008-02-13, 21:06:19
Ingrida rašo:
Įdomus tekstas. Puiku,kad panaudotos citatos
2008-02-13, 18:23:56
Greta rašo:
Tikrai neblogas, puikiai parašytas straipsnis labiausiai patiko tai, kad teksto autorė remiasi garsių žmonių mintimis

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos