 |
|
 |
|
| Apklausa |
Kokia tema Jums yra aktualiausia?
|
|
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
Ir išskridę paukščiai sugrįžta... 2008-12-15, 19:02:12 Aurelija Jovaišaitė
Sakoma, ateina laikas, kai paukščiai išskleidžia margaspalvius sparnus ir išskrenda ieškoti laimės į tolimesnius horizontus. Vieni iš jų pamiršta, kur smagiai leido dienas, kiti vis dėlto mena gimtąjį kraštą su šypsena. Gerus prisiminimus išsaugojo ir Giedrė Mieliauskaitė, kuri, baigusi Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją, įstojo į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Šiandien ji - jau trečio kurso studentė, praeitais metais atvykusi į mokyklą pasidalinti įspūdžiais bei patirtimi. Ne išimtis ir kiti buvę abiturientai, kurie noriai užsuka į antrus namus, papasakoja apie naujo gyvenimo pradžią... Visi šie susitikimai vyksta gimnazijos bibliotekoje, kuriai vadovauja Vida Gudelienė. Tačiau ne tik baigę abiturientai pažvelgia į šią mokyklą. Noriai kviečia ir sostinės Vilniaus universitetas, jo centrinė biblioteka. O norinčiųjų dalyvauti tokiuose sambūriuose niekados netrūksta.
Šiemet Giedrė Mieliauskaitė, studijuodama, rodos, sunkią specialybę, visgi atrado laiko suorganizuoti ekskursiją esamiems gimnazistams po universitetą ir jo bendrabučius. Pirmąjį žingsnį žengėme į VGTU biblioteką, esančią Saulėtekyje. Čia buvome supažindinti su knygos keliu iki studento, matėme, kur jie mokosi, kokiomis paslaugomis gali naudotis, netgi teko pabūti pastato šerdyje, saugykloje, kur laikomos visos knygos. Įsitikinome, kad knygos nedūla veltui, o yra išties naudojamos. Vėliau susipažinome su Studentų Atstovybės viceprezidentu Gražvydu Kaminsku bei SA nare Butvydytė Erika. Čia prasidėjo įdomiausia išvykos dalis. Keliavome į bendrabučius. Oras mūsų nelepino, tądien buvo dargana ir pūtė žvarbus vėjas. Puikiai jautėmės užsikabaroję, kas liftu, o kas laiptais, į šešioliktą namo aukštą. Buvome pritrenkti įstabaus miesto peizažo. Kaip pats Gražvydas teigė, čia galima gyventi vien tik dėl vaizdo. Ir abejonių niekam nekilo. Žinoma, pačio statinio būklė nėra tarsi iš idiliško sapno - labiau primena erdvę, kuri "rėkte rėkia", kad jai būtinas remontas. Nuo pat bendrabučių iškilimo ant Vilniaus žemės praėjo jau bene trisdešimt metų. O kaip niekas nebuvo tvarkyta, taip ir dabar neskubama ko nors imtis. Sienos apsilupinėjusios, balkonai nesuteikia saugumo jausmo, o virtuvė ir dušai lyg po tvano. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis priversti gyventi studentai, kurių kišenė neleidžia išsinuomuoti kambario. Taip pat buvome supažindinti su "studentiškais triukais", pavyzdžiui, kaip užlaikyti liftą su dviejų centų moneta. Taigi gal bendrabučiai savo būkle mūsų ir nesužavėjo, tačiau patikėjome Gražvydu ir jo pasakymu, jog čia gyventi visai linksma.
Aišku, mūsų laikas buvo ribotas. Neužtrukome ilgai ir nuskuodėme į VGTU pagrindinį pastatą. Juk pagrindinis tikslas ir buvo sužinoti studijų galimybes šioje sferoje. Buvo leista pasėdėti auditorijoje (lyg tikri studentai). Šioje vietoje klausėmės viceprezidento pasakojimų, žiūrėjome filmuką apie universitetą ir sužinojome įdomių faktų apie dėstytojus bei visą likusią universiteto bendruomenę... O Giedrė mus patikino, kad nuo tėvų nereikia slėpti, jog neišlaikei sesijos egzaminų, nes kuo ilgiau slėpsi, tuo sunkiau bus pasakyti. Ir, visų nuostabai, gavome išties vertingų dovanų: kompaktinį diską, atsakantį į visus kylančius klausimus apie šią aukštojo mokslo įstaigą, brošiūrų bei spalvingą "Studento dienoraštį". O mes šiems dviems veikliems žmonėms už įdomią ekskursiją įteikėme bilietus į tą patį vakarą "Jaunimo" teatre vyksiantį spektaklį "Triukšmas už kulisų". Žinoma, žiūrėjome visi drauge. Nelikome užmiršti ir kitų sostinės mokslo įstaigų. Buvome pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos projektą: iš pradžių aplankėme įdomiausias pastato vietas - Baltąją salę, bokštelį, iš kurio atsiveria miesto panorama, skaityklą. Čia mums gidė paaiškino, kad seniau knygas rakindavo prie stalų, nes jų būta mažai. Egzistavo ir knyga, kurią turėjęs žmogus galėjo tapti didžiu valdovu, bet per vieną nutikimą ji buvo pradanginta. Ypač nustebimo knygų saugyklos, kurios, kaip sužinojome, yra išsidėsčiusios per aštuonis aukštus. Buvo neįtikėtina, jog taip sutalpinama milijonai rašytojų darbų. Vėliau mus pakvietė stebėti neeilinį teatralizuotą seminarų ciklą "Mokslinės informacijos detektyvas", kur įgijome informacinių gebėjimų pagrindus. Pamatėme, kas yra elektroniniai katalogai, duomenų bazės, paieškos sistemos. Išmokome greičiau ir efektyvingiau ieškoti medžiagos referatams virtualioje erdvėje bei sudaryti "Minčių" žemėlapį. Taip pat supratome, kokios taisyklės vyrauja, kada reikia rašyti "studentiškus darbus", pavyzdžiui, negalimas pastraipos ar net puslapio dydžio citatos talpinimas. Tikime, šios žinios mums tikrai pravers ir ateityje. Po susitikimo įteikė po pažymėjimą, renginio konspektą bei universiteto bibliotekos maišelį. Visi buvome patenkinti.
Žinoma, nebūtų buvę šių išvykų ir naujų pažinčių, jeigu ne jaukūs pasikalbėjimai mokyklos bibliotekoje. Būtent čia ir iškyla idėjos, kurios vėliau įgyvendinamos, padedant buvusiems mokiniams. Džiugu, kad bibliotekos vedėja Vida Gudelienė kartu su studente Giedre Mieliauskaite nepatingėjo suorganizuoti šaunios ekskursijos po Vilniaus Gedimino technikos universitetą, dar parūpino praktiškų dovanų. Ačiū ir SA viceprezidentui, kuris įtraukė ir mus į savo ir taip perpildytą dienotvarkę. Tad jiems belieka palinkėti gerų studijų rezultatų. Dėkojame ir Vilniaus universitetui bei jo šauniai centrinei bibliotekai už naujas sukauptas žinias.
| Nesutinki? |
|
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt
|
Komentarų taisyklės
1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.
Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
|
|
 |
|
 |
|