 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||||||
 Išgelbėk draugą2008-04-13, 20:09:36 Viktorija Vikickaitė ir Karolina Stankevičiūtė Žemėje knibždėte knibžda įvairiausių gyvybės formų (galbūt ne tik Žemėje, bet kalbėkime apie tai, kas įrodyta ir pagrįsta moksliniais tyrimais). Dažnas žmogus rūpinasi tik savimi ar kitais, esančiais šalia, tad nenuostabu, kad jis nė nepastebi ant apšalusios šaltalankio šakos tupinčios zylutės ar po kaimyno balkonu drebančios katytės. Žinoma, pagal visus gyvybės dėsnius kiekvienas individas turi sugebėti apsiginti ir išlikti niekieno nepadedamas. Tačiau ar visada taip yra? Kas pasikeitė? Kodėl gyvūnai be mūsų įsikišimo nebesugeba išgyventi Didžiausias kenkėjas - žmogus. Turint omeny, kad 75 procentai laukinių gyvūnų nukenčia nuo žmogaus veiklos (elektrine tvora apsaugotų sodybų, nuodų, pesticidų ar specialias lipdukais nepažymėtų plastikinių užtvarų), rodo, kad metas rimtai susimąstyti ir imtis veiksmų, kurie stabdytų šį gamtos "išsigimimą", sukeltą paties žmogaus. "Ką pasėsi - tą ir pjausi" - patarlė, puikiai tinkanti apibūdinti šiai situacijai: šąlant orui, žmonės pradeda rūpintis paukščiais, neva, pripratusiais ir nebegalinčiais kitaip išsimaitinti. Gamtosaugininkai dažnai sulaukia priekaištų, jog per jų neapdairumą ir pareigų nevykdymą, paukščiai negali išskristi žiemoti. Tačiau kas dėl to kaltas? Juk patys žmonės šerdami laukinius gyvūnus verčia juos "neįgaliais" - praradusiais išlikimo instinktą. Pats metas suprasti, kad laukinis gyvūnas yra laukinis gyvūnas, ir negalima juo rūpintis lyg naminiu šuneliu. Toks neapdairus ir neatsakingas žmonių elgesys lemia ekosistemos pokyčius ir tikrai ne į gerąją pusę. Žinoma, kiekvienas mūsų, turintis bent šiek tiek natūralistinio intelekto, supranta, kad reikia imtis veiksmų, norint padėti laukiniams gyvūnams, nebegalintiems savarankiškai prisitaikyti prie aplinkos ir gyvenimo sąlygų, Tačiau ar visada "pagalbą" suprantame teisingai? Daugelis mano, kad kiekvieną sekmadienį pašerdamas vandens paukščius netoli nuo namų esančiame ežerėlyje, ar miške pastatęs ėdžias, palengvina kasdienį laukinių gyvūnų gyvenimą. Tačiau viską reikia daryti tinkamai, pavyzdžiui: žmogus nusiperka plastikinę lesyklėlę, pasikabina ją už lango ir pažeria saujelę grūdų, tada, kai jis nori pasigrožėti paukšteliais (tai parodo savanaudišką norą priartinti laukinę gamtą) - tai nėra tinkamas pagalbos pavyzdys. Jei jau nusprendėte rūpintis gyvūnais, tuomet darykite tai nuolatos ir nenutrūkstamai, nes gyvūnai įpranta ir greitai įgyja priklausomybę nuo žmogaus tiekiamų "paslaugų". Dėl Jūsų neatsakingo požiūrio galimi nekokie padariniai - praradę išlikimo instinktą gyvūnai (tai negrįžtamai žaloja jų populiaciją, galbūt ir rūšies egzistavimą). Jei nesate tikri ar mokėsite atsakingai pasirūpinti laukinių gyvūnų gerove - geriau išvis nesiimkite jokių veiksmų. Kita vertus, Lietuvoje trūksta gyvūnais besirūpinančių organizacijų. Tokios kaip "Greenpeace" ar "PETA", nors ir turėdamos savo padalinius mūsų šalyje, daugiau dėmesio skiria "masiškesnėms" padarėlių ar padarų problemoms (į krantą išmestais banginiais, jūroje pasipylusia nafta ar kertamais atogrąžų miškais), na, o Lietuvos laukiniais gyvūnais besirūpinančioms organizacijoms trūksta lėšų tinkamai pasirūpinti nelaimėliais, likusiais kęsti šaltų Lietuvos žiemų ar kitaip nukentėjusiais nuo mūsų - žmonių - veiklos. Galbūt valstybinė aplinkos ministerija ar vietiniai šios tarnybos darbuotojai galėtų suteikti bent minimalią informaciją, kaip tinkamai pasirūpinti sušalusiu ar kitaip, daugiau ar mažiau, nukentėjusiu gyvūnu? Sutinku, jog eilinis miesto žmogus nesugebėtų tinkamai pasirūpinti labai sunkiai sužeistu gyvūnu, tačiau suteikdamas mažiausiai jėgų reikalaujančią pagalbą (paskambindamas gamtosaugininkams), tai pat menkai tepadeda. Kad ir kokių priemonių besiimtume, atsiminkime, jog bet koks kontaktas su laukiniu gyvūnu yra svarbus ir gali palikti "neišdildomą" įspūdį tiek mums, tiek jiems. Todėl žmones raginame nebegailėti ir nebemaitinti laukinių gyvūnų, kad žiemą jie praleistų ten, kur visada galės pasirūpinti patys savimi.
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||||||
|
|
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |