• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


TREČIADIENIS
2018-10-17


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






PagrindinėJoninės!
2008-06-23, 10:19:14
Eglė Daugsevičiūtė


"Prieš tą šventę ėjęs svietas į šventas upis ir ežerus prausties ir mazgoties, idant jaunam taptum, ir kas visa atliko, kaip buvo įstatyta, tas radęsis vieną valandą didžiai išmintingu ir galėjęs regėti (paslėptus dalykus). Nebuvo kitos linksmesnės šventės, nesgi pagal pasakų tą rytą saulė šokus." [Simonas Daukantas]

Rasos (Joninės, Kupolinės, Krešės, Saulės) - lietuvių (ir ne tik) šventė švenčiama birželio 24 naktį į birželio 25- ąją. Rasos metu švenčiama trumpiausia metu naktis ir ilgiausia metų diena.

Rasos jau daug metų švenčiamos Lietuvoje. šios šventės ištakos pagoniškos, bet Lietuvai tapus krikščioniška šioje šventėje ėmė atsirasti vis daugiau krikščioniškų elementų. Taip pat tik po Lietuvos krikšto, Rasos buvo "surištos" su Joninėmis (šv. Jono krikštytojo gimimo data).

Krešės senovėje. Rasos metu didelė reikšmę turi visa augmenija, vanduo, saulė, laužas bei ryto rasa. Kupolinių naktis laikoma stebuklinga. Tikėta, kad tą naktį priskintos gydomos žolelės turi stebuklingų gydimo galių. Ryto rasa Joninių naktį laikoma taip pat stebuklinga. Rasa būdavo barstoma į daržus, kad neaugtų piktžolės, jos buvo duodama gyvuliams, kad būtų sveiki ir vaisingi. Yra paprotys šokinėti per laužą. šokinėjant tikėtasi sveikatos, jėgų. Manoma, jei mergina su bernu susikibę rankomis peršoks laužą- jie susituoks. Kupolinių išvakarėse ar ankstų rytą žmonės eidavo praustis į upes, ežerus, taip tikėdamasi pasveikti nuo įvairiausių ligų. Saulė - šviesos deivė, žmonių, gyvulių, augalų globėja. Ją pagonys labai mylėjo, garbino. Taip pat Rasos metu budavo garbinamas Perkūnas. Jį garbindavo didžiąją dalį Kupolinių dienos. Nuo seno per Saules žmonės pinė vainikus. Merginos vainikus pinadavosi iš kupolių, jomis puošdavosi ar kabindavo ant durų ar vartų. Vyrų vainikai būdavo ąžiuoliniai. O naktį vainikuose įstatydavo žvakelės ir plukdydavo vandeniu.

Kone svarbiausias Krešių fragmentas - paparčio žiedas. Sakoma, kad jis pražysta Joninių nakties vidurnaktį, tačiau tik vieną akimirką. Jo eidavo ieškoti ne vienas drąsuolis. Žiedą saugo dvasios norinčios apsaugoti jį nuo smalsių ieškotojų. Paieškos metu drąsuolius supdavo įvairius pavojai. Paparčio žiedas simbolizuoja - laimę, turtus. Radęs paparčio žiedą gali suprasti gyvulių, paukščių kalbą, gali girdėti kitų žmonių mintis. Tačiau paparčio žiedą gal ir rasdavo vienas, kitas.

Nuo 2003 metų Joninės paskelbta nedarbo diena. Einant laikui daugelis šios šventės tradicijų nyko. Aišku, išliko dar paparčio žiedo ieškojimas, laužų deginimas, vainikų pinimas, tačiau šios tradicijos tik simboliškos ir nelabai jau tokios svarbios. Joninės daugumai lietuvių tai papildoma laisva dieną ar proga nusigerti iki žemės graibymo. Tikrosios Rasos dvasios ir pavadinimo nebelieka. Nyksta tradicijos bei šios šventės magija ir tai tikrai labai liūdna. ši gili tradicija po mažu tampa dar viena komercinė šventė ir verslininkų pasipelnimo būdu. Po Kupolinių į ligonines atvežama nemažai neblaivių žmonių tarp kurių nemažai nepilnamečių. O kiek dar neblaivių ir įsivėlusių į kokias muštines žmonių. Po laisvos dienos, o ne šventės matome kokį 15- metį nusigėrusį. Taip naikindami tikrąją Kupolinių dvasia, mes po mažu naikiname Lietuvą ir tik dar labiau įrodom, kad mums svarbiau ne šventė ir ką ji mums reiškia bei simbolizuoja, o tai kad mums svarbiau prisigerti. Tačiau gerai tai, kad dar vis atsiranda grupelė žmonių kurie bando Kupolinių dvasią atgaivinti.

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Kas man yra gailestingumas?
Likus iki Kalėdų tik kelioms akimirkoms...
Pepės, Karlsono, Emilio, Ronjos ir kitų vaikų mama
Visa tiesa apie sapnus
"Argo 2010"
Laiškas Seneliui
Olimpinis ugdymas A. Šapokos gimnazijoje
Utenos absolventai
Mokslo ir žinių diena
"Osvencimas – mano miestas, tavo atradimas"
Gauki riestainio skylę!
Sveikos mitybos diena
Laiškas Gerbiamajam Donatui
Kova tęsiasi
Mergaitė, kuri niekada nebus mylima (II dalis)
"Vardan Lietuvos!"
Mergaitė, kuri niekada nebus mylima (I dalis)
3,5% riebumo kefyras
Šapoka šiandien...
Joninės!
Vasarą į darbą!
Mokslo šaknys karčios...

Įvertinimas
Įvertinimas:
3.1
Jau įvertino: 1344

Įvertink!

Komentarai [ 0 ]

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos