 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ŠEŠTADIENIS
2012-02-04  -17 ― -19 Debesuota, be kritulių. Vėjas rytų, 1-3 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||
 Kai aš sutikau Merę2010-02-04, 18:59:12 Eglė Ramoškaitė Rankoje norėčiau laikyti "kruvinosios merės" stiklinę. Raudonosios mirties su daug tabasco padažo. Jausti deginantį skonį burnoje ir šildyti kiekvieną kapiliarą. Išgyventi kiekvieną gurkšnį iš naujo. Bute daugiausia 15 laipsnių šilumos. Viduje 36, 4. Ką gali jums papasakoti žmogus, ilgą laiko tarpą gyvenęs kitokį gyvenimą, nei buvo pratęs. Ką gali parašyti žmogus, kurio gyvenimą galima pavadinti paprasčiausiai apatija. Ką galiu parašyti aš. Rankoje norėčiau laikyti "kruvinosios merės" stiklinę. Norėčiau turėti tiek stiprybės ir tiek drąsos, kad vienu delno spustelėjimu sutraiškyčiau ją į smulkias šukes. Noriu, kad jos susmigtų į delną ir abu raudonieji susimaišytų, o tabasco padažas degintų delną. Noriu sužinoti, ar dar galiu jausti skausmą. Noriu išguiti apatiją iš savęs. Kai Merė gimė pasaulis ir toliau gyveno. Nesidžiaugė niekas. Niekas net nepastebėjo, kad dangus klykė iš pasitenkinimo, atidaręs visas įmanomas pandoros skrynias. Niekas net neįtarė, kad žalios Merės akys pranašavo nelaimę. Niekam paprasčiausiai tai nerūpėjo, nes net pati Merės motina į mergaitę nepažvelgė. Slaugėms pasakiusi, kad jai reikia parūkyti, išėjo. Niekada ir nebegrįžo. O Merė ir toliau žiūrėjo į tolį savo žaliomis tuščiomis akimis. Merė augo. Keliavo po pasaulį ir aplink save skleidė nepaaiškinamą baimę. Aplink ją buvo prievartaujami žmonės, vyko žudymai, vagystės, buvo deginamos moterys, gražuolėms buvo pjaustomi veidai. Ko kiekvienas labiausiai bijojo- tą ir gavo. Merės neapykanta pasauliui buvo didelė. Kai aš sutikau Merę, mano gyvenimas nebuvo niekuo ypatingas. Jis nebuvo gražus, nebuvo ir negražus. Nebuvo paprastas, nepaprastu irgi nepavadinčiau. Savotiškai žavingas. O Merė ieškojo silpnybės. Rado. Atsidarė mano elektroninio pašto dėžutę ir perskaitė štai ką: "kuo toliau tuo labiau manau, kad mes esam prakeikti. Prakeikti, nes mąstom. Mąstom kas, kaip ir, svarbiausia, kodėl. Pavydžiu žmonėms, kurie to nedaro. Gyvena sau ir tiek. Nes taip lengviau. Nes didesnis komfortas. Nes mažiau laiko." O aš visada galvojau, kad tai ir buvo silpnybė. Dabar sėdžiu kambaryje ir geriu su Mere. Apatija. Minčių nulizmas.
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||
|
|
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |