 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ŠEŠTADIENIS
2012-05-19  +14 ― +16 Giedra, be kritulių. Vėjas pietryčių, 1-3 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||||
 Kai nebėra, kur skubėti2008-05-29, 7:13:55 Eglė Ramoškaitė Pareiškiu Lietuvai ir visiems jos gyventojams: NEIšPROTĖKIME. Visuomenės požiūris visgi yra įdomus. Jei mokaisi, mokeisi, mokysiesi - žmogus esi geras. Jei dirbi, dirbai, dirbsi - dar geresnis žmogus. Jei turi šeimą, vaikų, šunį, kurį rytais vedžioji išsituštinti tam skirtose vietose, esi rimtas ir normalus šalies gyventojas. Bet reikaliukai pakrypsta šlykštesne linkme, kai nusimeti konservatoriškus akinius nuo nosies, ausų ir akių. Daugiau jausmo, mielieji. Mokosi žmonės dažnai ne taip jau noriai ir ne tai, ką nori, ką jau kalbėti apie tai, kur norėtų tai daryti. Darbas dažnokai džiaugsmo irgi neteikia. Labai smagu stebėti ir interpretuoti darbo grožį viename sostinės savitarnos restoranų. Kartais iš tiesų ten nueinu pasižiūrėti į vieną moteriškę, kuri kepa Amerikos "topą" - bulvytes "fri". Tokio liūdno, nusivylusio, netgi, sakyčiau, apgailėtinai atrodančio veido net google.lt nerastum. O tai jau kažką reiškia. Bet ji yra geras lietuvė, nes dirba. Stovi dvi kaimynės su šuniukais, kuriems užrišti pavadėliai, ir meiliai šnekučiuojasi apie kitus kaimynus ir kaimynų šunis. Abi laiko rankose po tuščią maišelį, skirtą, na, patys žinote kam, gamtos neteršimui. Jos išsiskiria ir nueina savais keliais: kiekviena žengia pro savo laiptinės duris. Rankose vis dar nešasi tuščius maišelius. Europos Sąjunga. Sako gyvenimas brangsta, taupyti reikia. Stebiu žmones. Pilies gatvėje serenadas traukia būsimasis operos dainininkas, arkoje groja ir šoka jaunimėlis, visai netoliese smuiku griežia pasenęs konservatoriškų pažiūrų užguitas ir savo laiku nesuprastas hipis smuikininkas. Jiems turistai įmeta atpildą už atmosferos pagyvinimą, o prabėgdamas "kostiumuočius" kalba telefonu ir dar į laisvąją ausį pirštą įsikiša. Vaizdas savotiškai žavingas. Grįžtu namo pavargusi nuo aplinkos ir minties įkyrumo. Graužiu knygas, kurios mano akims spindesio neteikia, bet, jei negraušiu, tapsiu blogu žmogumi visuomenei, tėvams, kurie per mane irgi taps tokie kaip aš (gerų tėvų vaikai blogi, kaip žinome, nebūna). Lengvai ir saldžiai rūpi nusikeikti. O kad viskas būtų taip paprasta, kaip S.šaltenio raštuose: "šiemet Kalėdų nebus (...) tėvas keičia pažiūras". Rašydama galvoju, kodėl svaičioju ir lieju įniršį. Atsakymas tvyro ore. Tikiu, kad vieną dieną situacija pasikeis. Garbės žodis, tikiu. Progresas- toks dalykas, kuris neateina taip greitai ir efektingai kaip griaustinis. Cogito ergo sum.
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||||
|
|
: 
nezinau kaip kitiem bet man asmeniskai tai nelabai patiko
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |