 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
 |
||
|
|
|
|
|
|
PIRMADIENIS
2010-09-06  +16 ― +18 Debesuota, be kritulių. Vėjas pietryčių, 2-4 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
||
|
|
Jeigu turite pasiūlymų, pastabų ar prieštaravimų tinklalapiui, jas galite parašyti čia. |
|
|
|
|
|
|||
 Odė meilei2010-09-03, 18:43:58 Monika Morkūnaitė Pasilik dar sodo vyšniose, Ant lūpų pasilik... Pasiūbuok dar vėjo įsčiose, Ten neviltį palik... Pažaisk dar jūros bangose, Tik tu tyra išlik...  Komentarai [ 0 ]  Įvertinimas [ 2.3 ]  Skaityti toliauRugpjūčio dramos2010-08-10, 11:51:05 Monika Morkūnaitė Ir štai vėl, taip staiga Man per širdį jis kerta. Ši kančia per ilga, Ir ją tverti ar verta?.. Nes tai - jausmas sunkus, Jis aštrus ir skausmingas, Kai žinai: viskas žus Jau rugsėjį lietingą. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauUodų naktis2010-07-22, 17:22:21 Karolis Adomavičius Pabudo uodas, pakilo iš miegų. Ir zvimbia tyliai, su šimtais kitų. Leidžias saulė kaitri, už debesų, Ir nešas kartu pulkus žabalių, gilių. Jau laikas uodui siurblį galąst. Kad ir kur tu beeisi, galės tau įkąst. Vėl.. Bemiegė naktis. Ji bus karšta. Štai: dar viena uodų būrio puota. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauDega Joninių pieva2010-06-23, 14:49:55 Karolis Adomavičius Dega, smilksta, kas ten vyksta? Veržias dūmai – degina akis. Ką tas Jonas ten kurena? Visas kiemas vien ugnis. Sakau Jonui: – Ką tu dirbi? Pieva dega, lapai smirdi. Jei tuoj pat neužgesinsi, Mentai belsis į duris. Jonas žvairai žiūri į mane: Kas čia, kaip gi, ajają, Kūriau laužą dabar čia, Kad mokėčiau vakare. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauPrie ąžuolo2010-06-14, 21:46:04 Aistė Meidutė Grįžkim Prie to didelio Ąžuolo šiąnakt, Kol rasoj Muzikuoja žiogai Ir kurkuoja Varliukai žali, Kol baltutės avelės Ties pamiške ganos Ir lyja Lauke ir širdy. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauPeizažas. Lietus2010-05-25, 22:19:20 Aistė Meidutė Periodiški lietūs. Žibintų teorijos skleidžia Pablyškusią tiesą. Neprieik, man nešalta, Išdegino protą tikėjimas. Nebijok, aš nueisiu, Nueisiu į žemę, pražydusią Pumpuru. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauVaiduoklis2010-05-24, 21:48:24 Aistė Meidutė Trūkinėja jausmai, Kartais dūžta į degančius vyzdžius Ir lyg senas vaiduoklis Nebaisus jau ir žilas, Po pusrūsius laiko braidau. Ir kai dar sugrįžtu Į šią žiemą, Spygliuotą ir šaltą, Man baisu, Kad nemyli manęs netgi tu. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauNebejaučiamas2010-05-23, 22:51:40 Aistė Meidutė Nebejaučiamas šaltis ir, tikiuos, Nebejaučiamas nerimas. Surambėjusios akys Nebeatskiria pykčio. Visą savo pasaulį į pelenus Nubarstai ir numoji – netyčia. Šitaip dūžta mažyčiai gyvenimai, Mikroskopiniai siūlai nuplyšta. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauTai kas, kad aš turiu tave?2010-05-22, 19:36:25 Jūratė Giedraitytė Tai kas, kad aš turiu tave? Jei niekad tu nesi šalia... Lankaisi mano mintyse, Lyg vėjas, klaidžiojantis miške, Bet tu nesi šalia manęs, Atrasti negali savęs, Ieškojimas labai sunkus, Ne vien tik tau ir man toks bus. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauSusitikimas2010-05-21, 18:27:11 Aistė Meidutė Pasirėdžiusi liepos naktis Ras kelius per aplinkui į sodą, Tiktai rožių saldus šnaresys Ją išduos. Ir jos kojų basų Prilietimai prie vasaros žemės Dvelks vėsa. Aš mąstysiu: Nejaugi tai tu ateini, Nepaklausęs, ar galima. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauApkabink, prisiglausk2010-05-20, 17:51:09 Jūratė Giedraitytė Apkabink, prisiglausk, Pamiluok ir užjausk, Pabučiuok, neišeik, Dar arčiau tik prieik, Apkabinęs užmik, Visada šalia lik, Argi daug aš prašau, Net pati nežinau. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauIspaniukė2010-05-19, 18:11:39 Aistė Meidutė Kai lijo šiandien ne Maljorkoj Ir ne Ispanijoj, deja, Pro šalį lėkė juodaplaukė Su perkeline suknele, Sudrebo paskutinės vyšnios Virš stogo vaistinės senos, Už kampo kūdroj antys krykštė Keistai rudos žalios spalvos. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauGraži diena2010-05-18, 16:40:10 Jūratė Giedraitytė Graži diena, kai tu šalia, Kai saulė šviečia danguje, Kiek daug matau margų spalvų, Girdžiu daug muzikos garsų, Gyvenimas yra gražus, Kai tuo tiki, jis toks ir bus, Pakilus saulė danguje, Visad pralinksmina mane, Pamiršusi žiemos speigus, Bėgu per vasaros laukus, Krentu užmerkusi akis, Manęs jau niekas nepavys. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauPriežastis2010-04-29, 19:51:18 Eglė Ramoškaitė Viskas. Štai kas Tu man buvai. Viskas: oras, vanduo, motina, tėvas, pavasaris, vasara, ruduo, žiema, lietus, maistas, nutylėti žodžiai, priežastis ir pasekmė. Aš Tave iškeičiau į visa tai. Žydrom akim žvelgiau į pasaulį. Tavo akim. Tavo muzika man buvo patys gražiausiai garsai, tavo juokas man atstojo gražiausius išgyvenimus, didžiausius žemės stebuklus. Viskas paprasčiausiai ištirpdavo. Kai laukdavau susitikimo su Tavim, drebėdavo visas mano kūnas, nes žinojau, kad netrukus tas Viskas bus visai šalia manęs ir aš vėl galėsiu visa savim tam Viskam atsiduoti. Šeima, draugai, studijos, kelionės, ir visa tai, kas man iki sutikus Tave teikdavo tiek džiaugsmo, liko nuošaly. Tik TU. Nieko daugiau. Kiekviena Tavo diena man būdavo šventorius, kiekvienas tavo pasakytas žodis -sakramentas, kiekvienas tavo atodūsis - nesuvaldamos gamtos jėgos. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.3 ] Skaityti toliauPavasaris2010-04-02, 21:03:30 Karolis Adomavičius Saulės blynas dangum rieda, Upės liejas už krantų, Katės grįžta į namus, Antys plauko po laukus. Jonas žigulį jau plauna, Karvės mūkia - pieno bus! Štai pavasaris ateina! Tuoj mes lėksim į daržus! Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauPievoj. Du2010-03-27, 14:30:30 Valentina Kovalenko Šią naktį aš būsiu mažutė Ir krisiu į pievą žiūrėti Kaip šešėliais žodžiai išsitiesia Ir pro šalį nukeliauja niekas. Klausysiuos palaimos Ir dar to mažyčio stebuklo kai kalbasi Pievoje du. Du nekalbantys žmonės. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliauTave pamačiau...2010-02-14, 13:17:59 Karolis Adomavičius Tave pamačiau, tu užbūrei mane. Norėjau prieit, pasakyt, bet deja. Pavertei vergu savu, galvot negaliu, Negirdžiu, nematau, i tave tik žiuriu. Tavo akys ugninės, ir šilkiniai plaukai. Tavo balsas, toks mielas - klausyt amžinai. Taip noriu pabut, kartu su tavim, bet tu nežinai... Aš myliu tave, man be tavęs negerai. Komentarai [ 6 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauKai aš sutikau Merę2010-02-04, 18:59:12 Eglė Ramoškaitė Rankoje norėčiau laikyti "kruvinosios merės" stiklinę. Raudonosios mirties su daug tabasco padažo. Jausti deginantį skonį burnoje ir šildyti kiekvieną kapiliarą. Išgyventi kiekvieną gurkšnį iš naujo. Bute daugiausia 15 laipsnių šilumos. Viduje 36, 4. Ką gali jums papasakoti žmogus, ilgą laiko tarpą gyvenęs kitokį gyvenimą, nei buvo pratęs. Ką gali parašyti žmogus, kurio gyvenimą galima pavadinti paprasčiausiai apatija. Ką galiu parašyti aš. Rankoje norėčiau laikyti "kruvinosios merės" stiklinę. Norėčiau turėti tiek stiprybės ir tiek drąsos, kad vienu delno spustelėjimu sutraiškyčiau ją į smulkias šukes. Noriu, kad jos susmigtų į delną ir abu raudonieji susimaišytų, o tabasco padažas degintų delną. Noriu sužinoti, ar dar galiu jausti skausmą. Noriu išguiti apatiją iš savęs. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauAngelui2009-12-24, 10:14:51 Eglė Neseckaitė šerkšnų peizažai ant sienų žavi jaunuolius rašančius eilėraščius tačiau ne kiekvieną šerkšnų peizažai ant sienų išpurkšti dažais o pagrindine tema tampa angelai Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauPaskutinis iš rudenio2009-11-19, 18:50:45 Valentina Kovalenko Nesi tu iš tų, Kurie mano meilę tik pagarbiais žvilgsniais iš tolo Maitina. Per lūpų raudonį Vėl lyja medus, Tinklais išsiraizgo Lietus,o ne vynas Aš vyno sakmėm Vis užkeikiu tave, Kad žaistum labirintais Manų pirštinaičių, Jog vėjui palietus Dar rasčiau delne - Medaus lašelius Nuo rytinių pašvaisčių. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauMama2009-11-05, 17:12:22 "Utenos jaunimo" redakcija Liepos mėnesį svečioj šaly pajutau, kad kažkas grįžus pasikeis. Kažkokia nuojauta kuždėjo, kad viskas nebebus taip, kaip anksčiau. O galvojau, kad tik dėl to, kad teks palikti mylimąjį. Ir tėtis man grįžus sakė, kad bemaž tuo pačiu metu, varpant lauką jėgos apleido. Jausmas, lyg visa, ką jis daro, nebeturi prasmės. Jūs kartu norėjot užsėti lauką žole, nes galbūt vieną dieną ten pasistatys namą vienas iš jūsų vaikų ir kaip per amerikoniškus filmus visi gyvensime draugiškai kaimynystėje. Tuo metu Tu gulėjai ligoninėje ir buvai gydoma nuo kažkokios skrandžio ligos. Rugsėjo pradžioje jau žinojom, kad Tavo liga kur kas skaudesnė visiems mums. Rugsėjo vidury jie Tau žadėjo mėnesį ar du pasilikti su mumis. Komentarai [ 7 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauMan atvėrė akis2009-10-17, 21:55:34 Jūratė Giedraitytė Man atvėrė akis, nebijot ateities, O į ją atsisukt ir tik ranką ištiest, Ir užvėrė vartus tolimos praeities, Į kurią nebegrįšiu, nes durys užrakintos, Nuo kurios nepabėgsiu, ir kurios neištrinsiu, Bet tik tai, kas gera, teprisiminsiu, Visas klaidas įdėmiai ištirsiu ir įsiminsiu, Ir daugiau neverksiu dėl mažų dalykų, Kas buvo - pražuvo, daugiau nebeliko, Ateitis bus šviesi, aš tikėsiu tuo, Dėsiu pastangas dėl vilties, Kurią mes visi turime, kuri mus lydi, Nes mes visi kažką turim, Nes visi kažką mylim... Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauNebebijosiu daugiau, nieko nebijosiu...2009-10-12, 23:00:56 Jūratė Giedraitytė Nebebijosiu daugiau, nieko nebijosiu... Aš drąsi, aš savimi tikiu, Priimsiu tai, ką siųs likimas, Eisiu iškėlus galvą, Nors širdį vers skausmas, Tu nežinosi tiesos, Jei apvilsi tu mane, tai tu ne tas, Jei tau visad reikės manęs, Aš niekad nepaleisiu tavęs... Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAtslinko debesys pilki...2009-10-08, 21:02:00 Jūratė Giedraitytė Atslinko debesys pilki, Vėl papūtė šiaurys žvarbus, Nusinešė žydinčias pievas kartu, Nudraskė medžių lapus, Tiek geltonus, tiek raudonus, Ir visus kitus, Nuklojo žemę ryškiom spalvom, Paliko kamienus vienus, ir šaltus, Bijančius vienatvės, bijančius žiemos, Laukiančius tik saulės, Trokštančius vasaros karštos, Paliko tas vėjas atsiminimus, Pavasario žiedų, dūzgiančias bites, Pienių žieduos. Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauPraverk akis2009-09-30, 20:48:34 Jūratė Giedraitytė Praverk akis, nusišypsok, Juk tu žinai, koks gražus dangus, Ir koks šiltas vasaros lietus, Tu žinai, kaip kvepia pievų gėles, Kaip čiurlena upelis karštą vasaros dieną, Tu nebijai žiemos speigų, Nei melo, nei žmonių blogų, Tu viską puikiai supranti, Tu abejingas ateičiai, Žinai, jog ji ir taip bus graži, Gyveni šia diena, Ir šypsaisi laimingas, Gyvenime tu jau daug matęs, Nors dar jaunas, bet labai atsakingas, Tu moki gyventi, moki juoktis, Tu pasieksi viską, ko labiausiai nori... Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 3.8 ] Skaityti toliauŠtai atėjo diena...2009-09-28, 23:04:48 Jūratė Giedraitytė Štai atėjo diena, kai pabeldei į mano širdį, Džiaugeisi, jog tu vienas į ją atklydai, Nuo šiol užversiu vartus praeities, Tu raktas manos ateities, Kokia ji bus, dar nežinau aš, Gyvenu svajų pasauly, kurį atvėrėme kartu, Ir iš kurio nebenorime sugrįžti, Nes mes jauni, mes ryžtingi, Nes tik kartu mes galingi... Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauParanojiško šizofreniko iliuzijos, sapnai, svajonės... (III dalis)2009-08-06, 21:56:49 Insomniac vampire Sninga... Aš vėl vienas vaikštau voratinklio tiltais tarp girgždančių debesų. Bijau... Man dreba rankos, nes bijau susitikti puolusį angelą – Tave. Bijau pamatyt tas iki skausmo pažįstamas akis, liejančias kraujo ašaras, kurios nukritusios ant žemės nuodija žmonių mintis ir paverčia juos bevaliais robotais su mechaninėmis širdimis... Aš tokiu tapau dar tada, kai Tu nebuvai puolęs angelas, kai dar gyvenai tarp žmonių ir su jais. Bet Tau niekada nebuvo gana to, ką turėjai. Turėjai mano širdį, bet to nepakako: išplėšei ją, uždarei narvelyje ir užrakinai. Taip aš tapau robotu, paklūstančiu Tavo valiai. Lyg to Tau būtų maža, užsimanei tapti angelu. Ir dėl šio prakeikto Tavo noro, aš turėjau nuplėšti sparnus trims gulbėms... Niekada sau neatleisiu, kad tai padariau! Bet viską dariau manydamas, kad pasikeisi, manydamas, kad suprasi, jog netapsi laimingu žmogumi versdamas kitus kentėti. Bet Tavo garbės troškimas buvo stipresnis už širdies balsą ir užvaldė visą kūną. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliauParanojiško šizofreniko iliuzijos, sapnai, svajonės... (II dalis)2009-08-05, 11:51:55 Insomniac vampire Žengiau žingsnį ir vanduo užliejo mano pėdas smėlyje. Tariau žodį ir į dangų pakilo milijonai drugių. Vėjas juos nešė tolyn, link blyksinčių žvaigždžių, kurios kaip rasa krito man į plaukus ir jie nušvietė visą tamsų koridorių. Žengiau dar vieną žingsnį ir įleidau šaknis į betonines grindis. Šaknys skverbėsi vis giliau, kol pasiekė Tavo širdį, tačiau į ją įaugti nepavyko, nes širdį gaubė storas, nepramušamas abejingumo šarvas. Jis sušaldė šaknis ir jos nudžiuvo, tad galėjau žengti dar vieną žingsnį. Jau buvau pakėlęs koją, tačiau tą akimirką mane apniko plėšrios abejomės. Pradėjo mane kankinti aštriais klausimais: "Kam to reikia?", "Kur eini?", "Dėl ko eini?"... Atsakymų į šiuos klausimus nežinojau, bet mane išgelbėjo balsas, atėjęs iš seniai užmirštų ateities vizijų. Tas balsas ragino nesustoti, bėgti vis toliau ir toliau. Jis nužudė aštriadantes abejones ir aš vėl judėjau pirmyn. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauParanojiško šizofreniko iliuzijos, sapnai, svajonės... (I dalis)2009-08-04, 9:36:49 Insomniac vampire Vakar. Kai lijo rūgštus lietus ir krito surūdiję debesys, Tu atėjai iš sugriuvusio kviečių lauko. Įžengei pro mano slenkstį ir namus užliejo nepaaiškinama žiemos kaitra. Aš mačiau, tavo akys buvo paraudusios nuo ilgų verkimo valandų, žiūrint į danguje besimylinčias žvaigždes. Tu tylėjai. Aš tylėjau. Kambaryje tvyrojo klampi tyla, kuri kaip lakusis smėlis tempia vis giliau, kai bandai ją nutraukti. Tylą nustelbti sugebėjo tik užkimusio arbatinuko kvietimas išgerti po puodelį žemuogių arbatos... Aplink tartum sustojo laikas. Girdėjosi tik geležinės širdies girgždesys, kai ji stengėsi varinėti Tavo venomis ledu virtusį kraują. Arbata buvo šalta kaip akmuo po rudeninio lietaus, palyginus su tavo ašaromis. Jos kaip maži lietaus lašai krito ant stalo. Kur ašara paliesdavo samanotą stalą, išaugdavo po mimozos žiedelį, bet vos tik jį palietus, žiedlapiai užmerkdavo akis ir sudegdavo nuo tavo prisilietimo... Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliaulai dega...2009-07-08, 9:52:18 Insomniac vampire Mėnulio šviesoj paskęs mano mintys. Ir nieko neliks, tik tuščias laukas Ir juodas, Juodas akmuo vidury širdies. Ištrykš pro ausis man keisčiausi norai... Mylėk! Netingėk! Neapkęski oriai... Kentėki! Nes aš tavęs pakęst negaliu. Už miško nuskris pavargęs melas, Apkalbos senos pakvies jį prie stalo. Valgyk! Ir nuodyk pasaulį, nuodyk pasaulį! Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliauBeatodairiška meilė, gyvenimas ir jo klaidos2009-07-03, 0:37:40 Gabielė Kazlauskaitė Dar viena liūdna ir beprasmė diena. Gabrielė atsikvėpė. "Taip pasiilgau gyvenimo... Nors ką aš čia kalbu – aš jį turiu. Visas mano gyvenimas – Kamilė". Nuo tada, kai gimė dukrelė, merginai teko daug ištverti. Šeimos, draugų – visų aplinkinių reakciją į vienišą motiną. O kodėl ji vieniša? Gyvenimas taip norėjo. Dukrelės tėtis išėjo taip ir nesužinojęs, kad sukūrė stebuklą. Tos dienos buvo baisiausios Gabrielės gyvenime. Vieną dieną ji tiesiog išgirdo, kad jo nebėra ir nepatikėjo tuo. Nepatikėjo, kad likimas gali iš jos taip pasišaipyti, kad gali taip kankinti... O ji beveik tikėjosi, kad pagaliau bus laiminga... Ne, jiedu nemylėjo taip, kad negalėtų vienas be kito gyventi. Net nėra vienas kitam sakę to žodžio "meilė". Tiesiog būdavo kartu ir tada viskas atrodydavo paprasta bei aišku. Jie buvo jauni, nieko kito ir nereikėjo tikėtis. Viskas buvo nesudėtinga ir menkos studentiško gyvenimo problemos negalėjo gadinti viso gyvenimo. Dabar ji žino, kad tos dienos buvo gražiausios, nors kartais atrodydavo lyg didžiausias košmaras. Nuolatiniai vakarėliai, bemiegės naktys, o ryte –paskaitos. Po to vėl laikas kartu. Nevisad draugiški juokai, keisti komentarai, atrodė, kad nieko nebus, o judviejų santykiai tiesiog neįmanomi. Abu turėjo antrąsias puses. Bet kai vieną dieną Gabrielė sužinojo, kad Jis paliko draugę, apsidžiaugė. Dabar Jis galės būti mano – pagaliau. Deja... Likimas kartais mėgsta pajuokauti. Mergina paliko draugą, kuris ją tiesiog dievino ir galėjo pakloti po kojomis visą pasulį, tikėdamasi, kad jiedviem kažkas pavys. Bet Jis tam nebuvo nusiteikęs. Jam tereikėjo pramogų, draugų kompanijų ir smagių naktų moteriškoje kompanijoje. Gabrielė megino viską pateisinti: Jis jaunas vaikinas, niekam neįsipareigojęs, vieną dieną tikrai supras, kad šalia yra žmogus, kuriam Jis rūpi ir tada visas atsiduos jai. Nespėjo... Jis tiesiog išėjo, niekam nieko nepasakęs. Kažkada juokais dar kalbėjo, kad jei jau mirti, tai geriau su trenksmu, nei tyliai. Taip ir nutiko. Aišku, ne specialiai. Avarija buvo atsitiktinė, kažkoks girtas kvailys pasipainiojo po kojomis. Jis važiavo naktį, pavargęs po varžybų, o iki namų tebuvo likę vos keli kilometrai. Ir tada atėjo pabaiga. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauSvajonė...2009-06-23, 21:17:19 Insomniac vampire Kai pražydo vyšnių sodai Ji panoro skraidyt išmokti, Vėją gaudė, vėjo klausė Kur sparnus mergaitei gauti. Bet gražuolis šiaurės vėjas Nuskubėjo vyšnias suvelęs, Ašarėlė jai per skruostą Nuriedėjo... Nuriedėjo... Štai pamatė ji plaštakę Ir tyliu balsu pasakė, Kad svajonė jos pakilti, Be sparnų turės numirti. Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauUž Tavo akių2009-06-19, 20:12:58 Insomniac vampire Už Tavo akių dega trys laužai, Už Tavo akių verkiantys kalnai. Norėčiau pasislėpti gūdžiuose miškuose, Kurie žaliuoja Tavo akyse. Vėjas neužpūs laužo Tavo akių, Lietus nepaskandins verkiančių kalnų. Niekas nesuras manęs miškuose, Kurie žaliuoja Tavo akyse. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauPadaryk tai, jei myli2009-06-17, 7:28:33 Insomniac vampire Išdrožk man meilę keisčiausios formos, Iš saulėj degintos ąžuolo šakos, Surink visas skiedras, supilk į delnus Ir švelniai saugok iki Žemės pabaigos. Atkirpk man mažą gabalėlį saulės, Ir atiduok, kai pritrūksiu šilumos. Nuskink man žiedą, ramunės baltą, Ir myli - nemyli išburki ant kalvos. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauIlgesy savęs neberandu...2009-05-24, 23:27:57 Joana Kriščiokaitytė Ridenu apelsinus Ir tyliai skaičiuoju – Sugaudytas baimes visas... Taip lyja vakarais į delnus. Tu man, aš Tau – Tada mes atvirkščiai... Kiekviename delne - Po jausmą Nuglostyta mintim... Ilgesio fėjos susirenka šokti... O aš susirenku Tavo juoką Į kišenes... Ir sapnai išpiešti ant rankų... Tik liekam mes Ten viduje... Kur visuomet šviesu... Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauVaikystė2009-05-21, 22:30:18 Eglė Neseckaitė Vaikystės savo Nenoriu. Vaikystę savo Jie pamina. Numina dviračiais, Vieškeliais gardžiaisiais... Vaikystės savo Neprašiau, Už dyką prakišo- Primokėjau. Negrąžino. Garantinio neturėjau- Neremontavo, Todėl ir tupėjau, Saulėlydžius gėriau, Ievom apkvaitus Pajūriais gulinėjau Vaikystę savo Su nostalgija. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauTu tiktai žmogus2009-05-09, 21:51:12 Dovilė Tuskenytė aksominės nakties tyloje žengi į tylą ir matai kaip kalbančiojo akys prisipildo vienatvės. bažnyčios bokštas naktyje sušunka gaisrą ir žmonės grįžta iš baisiosios sapnų karalystės. nusilupęs nagų lakas nedažyti plaukai nuvarvėję dažai. ant stiklo piešiu netapytus jausmus suvaidintas šypsenas ir Tavo kelius. Komentarai [ 18 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauAteity...2009-04-01, 21:50:38 Eglė Neseckaitė Buvo sausa žiema, kažkur 2028, o gal 2030 metai, kai, priglaudusiam Apgalvotoje Automobilių Aikštelėje savo Nissan Bluebird, o gal Ford Escort kėbulą, jam sukako maždaug 38, o gal 40 metų. Taip, skvero, esančio kitapus neišklypusių šaligatvių ir skendinčio gėlynuose ( įkipai mirksinčios petunijos), pagrindinis akcentas - "Benas – Lietuvos mikrorajone" - išmušė trečią valandą. Išmušė garsiai garsiai ir aiškiai aiškiai, garsiai. Išmušė tvirtai apsisprendęs. Išgąsdino prižiūrimų parkų karklus. Jie užtikrintai, o gal atsakingai graibo žemę savo šakom. Vakarietiškas švaros-tvarkos-grožio jausmas snaudė susisupęs į baltą paauksuotą mundų. 38, o gal 40 metų kūnas stovėjo įsispyręs į žalsvus sandalus, balkšva servetėlė patamsėjo nuo prakaito iš gilių raukšlių. 15.05 tik tak. Žalsvi sandalai stypsojo. Su vėjų verksmais grupelė raudonplaukių jaunuolių treniravosi "Lezginką". Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauVienas žingsnis į šoną (II dalis)2009-03-26, 19:08:24 Jomantė Juknaitė Prasivėrė durys. Akinamas saulės šviesos mišinys privertė vaikiną prisimerkti. Žengęs keletą žingsnių vaikinas sviedė kuprinę į pirmą pasitaikiusią kabiną, ir ši nukrito kaip sunkus akmuo ant grindų. Erikas atsisėdo ant palangės ir žiūrėjo į baltą sniegą, nuo kurio baltumo pradėjo skaudėti akis. Galvoje ne mintys, o makalynė. Kažkas panašaus į skystą tešlą – bandai minkyti, vis tiek nesiformuoja, viskas tykšta ant žemės, o nuo žemės jau nebesurinksi. Panašiai ir Eriko galvoje. Viskas mėtosi iš vieno šono į kitą ir niekas nebesusirenka. Negeras jausmas lyg ir apniaukė šviesų žiemos rytą. Šitaip susimaut per pirmą pamoką. Nors koks čia susimovimas. Kitų akimis vis viena atrodai kaip žmogus be kompleksų: sugebi kalbėti su mokytoju, kaip su sau lygiu, kartais net išvesti iš kantrybės, bet iš tiesų bandai nuo savęs kažką nuslėpti. Esi lyg žmogus su kauke, kurią kaskart vis prisiklijuoji su klijais. Ją vis darosi sunkiau nusiimti, kol galiausiai ta kaukė tampa tavo gyvenimo dalimi. Nuskambėjo skambutis. Iš klasių pradėjo plūsti vaikai. Ką tik koridoriuose persmelkusią tylą vis labiau drumstė kalbos, klykavimai, keiksmai, popierių šnarėjimai ir... dūžta stiklas. Matyt, jau vėl eilinį kartą sudaužyta kokia nors stiklinė valgykloje, bet garsas skamba visoje mokykloje. Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 3.3 ] Skaityti toliauVienas žingsnis į šoną (I dalis)2009-03-22, 17:33:58 Jomantė Juknaitė Sunkus žmonių gyvenimas, nepritapimas prie visuomenės. Taip atsitiko ir man. Niekada nedarykite klaidos, po kurios Jums, mielieji, tektų gailėtis. Ir ta nuodėmė, kurią padarėte, grauš jūsų sielos gelmes iki pat gyvenimo galo. Kartais pats žmogus nesupranta, kodėl jis derinasi prie kitų, nori būti toks kaip ir visi kiti. Tiksliau jis pats nesupranta, kaip jį veikia bandos instinktas. Žmogus juk visada buvo padaras, priklausantis gaujai ar bendruomenei. Nesvarbu, kaip pavadinsi. Kaip ir kiekvienoje bendruomenėje, turi būti lyderis. Tas asmuo, kuris daro didžiausią įtaką. Ir mes klausomės jo, žavimės juo ir ne kartą net patys svajojome tapti tokiais. Kiekvienas nesuprantame, kas mus veda į populiarumą. Kodėl mes jo siekiame? Vien dėl to, kad norime būti pripažinti? Tačiau ar to mes patys norime? Dauguma iš mūsų net nesusimąsto, kodėl mes siekiame tokio dalyko kaip šlovė. Prisiplakame prie kitų. Komentarai [ 13 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauAntro aukšto gyventoja2009-03-16, 19:26:10 Edita Zacharovaitė Gyvenu nelabai dideliame mieste, tačiau to pakanka, kad visai nepažinočiau žmonių. Kasdien matau galybę veidų, kai kuriuos tikrai ne pirmą kartą, tačiau nesivarginu sveikintis ar kitaip rodyti bendruomeniškumą. Ir pateisinimą randu: juk ką ten prisiminsi juos visus. Daug vertingiau žinoti, kiek kainuoja sūris bent trijose aplinkinėse parduotuvėse: taip nepraloši, visada gali sutaupyti. O stengtis bendrauti - tik laiko gaišimas. Na, žinoma, nesu atskalūnė. Kaip ir pridera informacinės visuomenės narei, su žmonėmis galiu susipažinti spaudoje, televizijoje. Kam vargintis ir ieškoti bendraminčių aplink, kai vakarinėse - pramoginėse televizijos laidose žiūrovas puikiai supažindinamas su Zvonkų, Paksų ar kitų kultūros šviesulių buitimi. Ir čia tik vietinis mastas, o kur dar visas užsienio žvaigždynas... Nauda dviguba: sutaupau laiko ir, galiu pasigirti, puikiai pažįstu geidžiamiausius. Tikrai daug įdomiau nei kaimynai iš trečio aukšto. Ir iš vis, kas ten gyvena, tame trečiame aukšte? Na, bet apie ką aš čia... Komentarai [ 11 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliau"skaidri poĖzija. instaliacija."2009-03-03, 19:25:45 Dovilė Tuskenytė  Eglė Neseckaitė – Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos abiturientė. Vasario 26 dieną ji savo gimnazijoje pristatė tikrai netelpančią į rėmus parodą. Tai ne pirmoji šios merginos ekspozicija: besimokydama Utenos Krašuonos pagrindinėje mokykloje, ji buvo surengusi savo karpinių pristatymą. Šįkart viskas neapsiribojo statiškai pakabintais lapais su eilėmis. Parodos atidaryme vyko vaidinimas, kuriame skambėjo E. Neseckaitės parinkta muzika, jos režisuotas vaidinimas. Per ilgąsias pertraukas vyks pasirodymai ir mergina norėtų, kai tai taptų ne tik jos egoistinė ekspozicija, bet ir kitų žmonių įtraukimu į tai.E. Neseckaitė kuria nuo vaikystės. Eilės, proza, piešiniai, vaidyba, muzika, šokis – viskas, kas siejasi su menu ir savęs išreiškimu. Dabar vyksta kūrybinis procesas sau ir dėl savęs, o ne kažkam kitam. Kūryba Eglei – tai natūraliai kylantis noras, nes ji pradėjo rašyti tada, kai niekas nė nenutuokė apie jos pasirinkimą ir nebuvo kam skatinti ir girti. Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauMergaitė, kuri niekada nebus mylima (II dalis)2009-02-15, 19:07:29 Eglė Daugsevičiūtė Nuslopus, o ir galiausiai dingus blogiukui iš mano širdies ir pradėjus mokytis, gyventi sekėsi gerai. Viskas stojo į senas vėžes. Kaip tik tie metai turėjo būti paskutiniai senojoje mokykloje ir buvo laikas "pakuoti" daiktus į gimnaziją. Tad su gerais pažymiais apsistojau vienoje iš jų. Bet ten mane pasitiko ne tik nauji mokytojai, klasiokai ir šūsnis namų darbų. Bet ten laukė ir Jis. Dar vienas nepažįstamasis, palikęs žymę mano širdyje. O viskas buvo taip. Vasara praėjo ganėtinai ramiai, be jokių didesnių įvykių. Jos pabaigoje, vieno atsitikimo metu, netyčiomis per klaidą skype parašiau kažkokiam bernužėliui. Vyrukas atsakė. Tokia linksma gaidele prasidėjo mūsų bendravimas. Telefonas, skype - kuo toliau tuo dažniau chat’inome. Jaučiau, kad turiu tikrai gerą draugą, su kuriuo tiesiog smagu. Bet, atėjus mokslo metams, aš Jo dar nebuvau mačius. Kadangi buvau labai nekantri, tai smalsumas jau žudė mane. One.lt jis nepriklausė - aš priklausiau. Jis mano nuotrauką matė ten - aš negalėjau. Tačiau likimas pasidarbavo savaip. Toje gimnazijoje, kurioje aš turėjau pradėti mokytis nuo rudens, Jis jau mokėsi metus. Būdavo keista praeiti koridoriumi, kai Jis mane stebi, o aš net negaliu įsivaizduoti, kuris iš jų yra Jis. Vienas toks nejaukus įvykis, kai dar "blūdinėdama" po naująją mokyklą, net jo klasiokai pašaukė mane vardu. Tikrai "susimėčiau" ir pasijaučiau labai nejaukiai. Ganėtinai keista, kad mane jau Jo draugai žino, kai aš Jo net akyse nesu mačius. Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliauTyros vakaro mintys2009-02-13, 21:44:10 Eglė Ramoškaitė 1. Kai užpuola visiška psichodelika. Raudona, ryškiai mėlyna ir ryški šviesiai žalia. Būni ramiai, tyliai vienas minioje. 2. Kiek sveria galva? Jeigu jos nebūtų, mano KMI būtų toks, koks man patiktų. 3. Niekas nežino, bet turi slaptą šypsnį ir tik man taip šypsaisi. Nesąmonė. Kuo daugiau šypsaisi, tuo daugiau raukšlių atsiranda. Senatvėj keiksiuosi, kad kartais šypsodavausi. 4. Nesuprantu džiazo. Jeigu daina apie vienišą moterį, pasiklydusią tamsiose miesto gatvėse, kodėl skamba do, sol, mi? Turėtų būti bemoliai. Turėtų ne taip skambėti. 5. Man patinka vyrai. Vyrams patinka moterys, kurių KMI geras. Man nereikia galvos. Sveria. Plačiąja prasme. 6. Nesuprantu. Jeigu negražu, sakau, kad nesuprantu. Mandagumas. 7. Groja daina, skamba daugmaž taip: "Maybe tomorrow I find my way home". Skamba taip, kaip turėtų skambėti džiazo daina apie moterį, pasiklydusią tamsiose miesto gatvėse. Super. 8. Klausau įvairias dainas, raudas, gaidas, odes. Atgaivina prisiminimus kvapams. Kiekviena daina kvepia kitaip. Kai kurios kvepia taip pat. Čia turbūt dėl Winampo kaitos atskirais gyvenimo momentais. 9. Man patinka Sigitas Parulskis. Kalinio veido žmogus, rašantis raudonai, ryškiai mėlynai ir ryškiai šviesiai žaliai. 10. Kakava. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauDiskriminacinis vienetas2009-02-05, 23:14:31 Eglė Neseckaitė Viešai apnuogintas Ranka besidangstantis Po truputį nykstantis Iš horizonto Tirpstantis Mąžtantis layer‘io opacity‘is Užsivėrinėjančios langinės Vėjas į akis žiūrinčiam Kopom nupusto nuogą Diskriminacinį vienetą Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauKrizinis2009-02-04, 19:41:25 Egidijus Jurgelionis Mano batai buvo du. Andrius paėmė abu. O kad žiemą būtų šalta, Tai sugalvojo oro taršos mokestį – kad susiprastum, jog "pečiuką" mažiau kūrent reikia. Diržo skylės buvo dvi. Seimui kliudė jos abi. O kad kelnės nenusmuktų, Tai paėmė ir ant dujinės padeginę vinį, padarė trečią – kad suprastum, jog valgyti mažiau reikia. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliauSkaičiuoju naktis ir žmones2009-01-24, 19:59:21 Valentina Kovalenko Skaičiuoju naktis ir žmones, Kurie delnų nematė. Aš būčiau žemę į kasas įpinus, Jei tik ugnis laiku man būtų tai pasakius. Grąžinti geismą aš tikrai norėčiau - Sudėt į voką, užklijuot laukais. Apdengt pečius šilta skara galėčiau, Bet jos stiklai išbraižioti dažais. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauŽaliais vakarais2009-01-22, 19:23:32 Godo Žaliais vakarais Vaikai, pasigavę senelį, Nuplėš jam sparnus. Giedos apie savo dalią Ant jauno akmens Pasirėmęs dangus. Skaičiuos savo dantis Ir juoksis... Skylėta mirtis. Ir neužmigs šiąnakt Kraujo puta Pavirtęs žaltys. Komentarai [ 4 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauBūkim tolimi2009-01-20, 20:12:47 Eglė Neseckaitė Du nematomi draugai Prie tarpeilių Du nematomi draugai Tarp prieangių Du nematomi draugai Visą parą Ir ne tik Du nematomi draugai Prie išnykimo Du nematomi draugai Tarp nepažinimo Du nematomi draugai Nesusitiko Nes jūs nežinot, kas jie Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.3 ] Skaityti toliauPrašiau korekcijos2009-01-18, 16:52:09 Eglė Neseckaitė Prašiau korekcijos Antakių Dabar linija Kyla ir leidžias Diagramomis Suvestinėmis Prašiau korekcijos Ant akių Širmą užmetė Prakaitą braukė Aferos Intrigos Apgaulės Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3.2 ] Skaityti toliauSimbolinei Žemei2009-01-14, 19:21:07 Eglė Neseckaitė Simbolinei saulei, Neįtariančiai nieko, Prievarta bruksiu Šypseną lapuočių. Simboliniam lietui, Viską skandinančiam, Prievarta kyštelsiu Liežuvį spygliuočių. Simboliniam žalvariui, Nepamirštančiam nieko, Prievarta užminsiu Mįslę mišrūnų. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauVakaro tyloje2009-01-06, 20:00:41 Jūratė Giedraitytė Vakaro tyloje vėtra medį lauš, Ir prie žemės spaus grubiais nagais, Bet medis nėra silpnas, jis lengvai nenusileis, Matęs jis jau daug, laikas paliko rėves, Kažkas įrėžė vardus jame kažkada, Skaudėjo jam, bet jis jau žinojo, kas yra kančia, Jis jau įpratęs ir prie vasaros karčio, Ir žiemos šaltos speigų. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliauTuo pačiu keliu...2009-01-01, 20:09:01 Jūratė Giedraitytė Negi ir vėl eisiu tuo pačiu keliu iš naujo, Nepabėgsiu toli niekur, kur nieks manęs nesaugo, Iškėlus rankas turėsiu svajonę aš naują, Ir lyg burtų lazdele numosiu į tai, kas buvo bloga, Kas stingdo kraują, Nes šis kelias naujas - jo pradžia kitokia, Ir tikiuos, pabaiga nebus tokia kaip visad buvo, Tikiuos nesuklyst ant to pačio akmens, Nepaslysti ant ledo - slidaus ir šalto, Nes nebepakęsiu aš melo - kalto ar nekalto, Kas nieko nenori, kam kitus kankina, Kam jų viltis gadina. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliauMergaitė, kuri niekada nebus mylima (I dalis)2008-12-31, 8:47:03 Eglė Daugsevičiūtė Su jausmais, meile susiduriame kiekvieną dieną. Juk tai, kaip kažkada rašiau, 3,5% riebumo kefyras. Paragausi ir apsvaigsi nuo jo. Tačiau kaip gyvena ir ką patiria žmonės, kurie niekada niekada nesulauks meilės iš kito? Širdis jaučia šaltį. Jaučia, kad ją tarsi peiliais bado ir bando išplėšti gyvą, vos alsuojančią iš krūtinės. Ir taip jau trečią kartą. Negi ir vėl? Tai gal koks žaidimas kitiems? Jau trečią kartą Jie išeina nepasakę, kad išeina ir kodėl taip daro. Turėjau pati susiprasti. Kam tie paaiškinimai... Juk tai aš. Visi taip su manimi elgiasi. Tad kodėl būti kitokiai? Juk tai - lengviausias kelias. Trys netikėtai atsiradusios viltys ir trys skaudūs praradimai. Trys skaudūs meilės patyrimai. Komentarai [ 5 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauTen žemai...2008-12-30, 20:57:33 Godo Ten žemai guli suodinas mėnulis, Ir juodas ežeras nusiskandino tenai. Ten tyliai rėkia beplaukis vėjas, Apdegęs degtukas šoka Naktim. Drasko iš gerklės stygas ir tyliai pasmuikuoja Kaukai. Su pusseserėm angim. Jie šoka ant mažo vaiko skeleto naktim. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauPa2008-12-28, 21:02:31 Valentina Kovalenko Kitaip nei Tu - dar medžiai nesustojo. Lingavo į rudenius, palikdami laivus. Iš lėto. *** Pa. Pa. Lašnoja bučinių harmonija… Surinkdami. Kiekvieną žariją. Mielasis... Dar gęsta. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauNukrito snaigė2008-12-26, 17:28:11 Jūratė Giedraitytė Nukrito snaigė balta ant pirštinaitės juodos, Sunku patikėt, jog ji tokia viena, Kita tokia niekuomet nepasikartos, Manau, nepakęsčiau tokios vienumos, Bet ji yra ne visai viena, nors tikrai kitokia, Jos visos skirtingos savame būryje, Tik susideda iš tų pačių dalykų Ir ištirpsta drauge... Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAtslinko žiema2008-12-17, 20:57:07 Jūratė Giedraitytė Atslinko žiema - šalta, vieniša, Užšaldė pasaulį ledine liepsna, Ir mano viduje pastatė vartus, Kuriuos atrakint bus taip sunku.. Žiemos pataluos berželiai miegos, Išskridę paukščiai mintyse dar dainuos, Bet pažvelgus laukan tampa šalta man, Ir sustingsta širdis, pabėga viltis, Ir tik laiko vinis čia ilgai pasiliks, Šaltai žiemai atslinkus vaikai besmegenį statys, Kažkas bels į duris - gal tai tu, o gal liūdesys, Bet Kalėdų šiluma jau šildo mane, Prisimenu vaikystę su žavia šypsena. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauTrūksta fantazijos2008-12-14, 17:26:48 Ovidijus Stauskas Krentu ant žemės su vakaro palyda. Gyvenimas tuštėja kaip naktį traukinių stotis. Tiktai mintis, pro šaltą langą nematyta, Duria daug skaudžiau negu įkaitusi vinis. Prisimenu tavas akis, plevenančias ramiai. Net nutyško ašara lyg tuščias aidas pievom. Vėlgi į mane žiūrėjai, patylėjus kiek tarei: "Paklausyki nors dabar, netverk pasaulio sienom". O kažkada skaitydavau it pasaką tave. Šaukdavau, kad nepaleistum mano rankos. Atrodo, vakar tai mačiau senam kine... Nejau širdy sumenkus meilė vartos? Komentarai [ 12 ] Įvertinimas [ 2.2 ] Skaityti toliauMeilė šokiui ir Tau2008-12-12, 21:12:25 Marija Šaraitė Aš trokštu šokti -Paskęsti tavo glėbyje, Aš trokštu šokti -O tau ne šokis galvoje. Aš trokštu šokti -Jausti šalia tave, Aš trokštu šokti -Tu nežiūri į mane. Aš trokštu šokti -Panirti kūno kalboje, Aš trokštu šokti -Tu ignoruoji mane. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauTuštuma2008-12-06, 20:13:42 Miglė Mikulėnaitė Šaltas raudonas dangus. Girgždantis, šlapias vėjelis. Tyliai it bergždžias lietus, Garsiai kaip mažas pūkelis Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.8 ] Skaityti toliauTarp melo ir tiesos2008-12-05, 19:02:25 Jūratė Giedraitytė Tiesa? Ar melas? Ką renkiesi tu? Jei geras aktorius gali meluot.. gali apgaut.. gali išduot.. aš taip negaliu.. visad sakau tiesa.. Žinoma, negaliu teigt, kad niekad nemeluoju. Tai būtų melas.. Kartais prireikia.. kartais tenka sušvelnint tiesą.. kartais tenka, jog nebūtų blogiau.. Žinoma, negalima meluot esminių dalykų.. nors šiaip meluot išvis negalima.. Tačiau kartais galima labai įžeist žmones visad sakant tiesą... Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauTu mano2008-12-01, 20:03:57 Valentina Kovalenko Tu mano esi Gili begalybė, Išlindusi yla iš suplyšusio maišo. Pražydęs raudoniu Laukiniame rytmety Stebi, kaip žiedai šaligatvį paišo. Kaip katės naminės Užpuola netyčia, Nes užuodžia linijas Bepročių stogų. Tu mano esi Stiprios kavos kvapas, Kuris nepalieka, Net kai aš sergu. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauO aš dar neisiu2008-11-28, 20:45:24 Dovilė Tuskenytė O aš dar neisiu – dar pabūsiu čia, Lai krištolu pravirks užgesę akys. Kai supsis debesų smagi delčia, Jau bus pragėrę mano sielą vagys... O aš ant pilko krašto debesies Su savo angelu apie žvaigždes kalbėsiu, Ir jei kas pilną taurę man išties – Išgersiu iki dugno. Jei norėsiu. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 2.6 ] Skaityti toliauAš nežinau2008-11-26, 20:55:34 Dovilė Tuskenytė Aš nežinau, kodėl numiršta medis, Laukuose šimtmečius kelis stovėjęs. Aš nežinau, kodėl sukausto ledas Upes, nors vakare jos dar grėsmingai liejos. Kodėl diena užgęsta, kur išeina Žvaigždė vakarė ankstų rytą? Kodėl kulka nutraukia laisvės dainą? Kodėl jau myli ne mane, o kitą? Aš nežinau, kodėl nukrinta paukštis Iš didelio dangaus i tamsią kertę. Gal jam per mažas pasirodė aukštis? Gal jis panoro skristi į beorę erdvę? Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAtsikėliau2008-11-19, 21:27:54 Egidijus Petuškinas Aš silpnas kaip paukštis, Su pašautu sparnu, Laukiu, kol kas mane pagaus, Bet ar tai ne per naivu? Krentu su pagreičiu žemyn Kaip akmuo. Nejaugi viskas pasibaigs, Trūks širdies raumuo. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAš tau2008-11-17, 19:58:39 Jūratė Giedraitytė Aš tau sukursiu muziką be natų, Ir padainuosiu dainą tau be žodžių, Dar parašysiu begalę laiškų, Kurių nedrįsiu tau parodyt, Paskirsiu tau aš daugelį minčių, Svajų, kurių tu niekada nesužinosi, Ir tik todėl, kad aš tave myliu, Ir tik dėl to, jog tiktai tau šypsausi. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauIšėjo, bet grįš2008-11-16, 19:02:33 Viktorija Vilkickaitė Rieda. Vis rieda. Guodžia dvi rožės, glostančios skruostus. Gyvos gėlės. Bet juk nuskintos! Vadinasi – mirę. Į save gerdamos kiekvieną lašą Tampa ironiškos – sūdytos. Krenta. Giliai krenta. Paliečia šaltą lentą. Gulės. Daugiau nežydės. Niekados. Nerimsta. Vis nerimsta. Aštuntas mėnuo po širdim. Negirdi, nemato, bet jaučia. Nežino, nesuvokia, bet netenka. Gims. Graži mergaitė. Augs, lankys, galbūt mylės. Mylės, bet nepažins. Niekados. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauPoilsiui2008-11-13, 20:41:04 Aistė Meidutė Pasėdėkim prie didelio kalno, Pasėdėkim prie didelio kalno medaus, Kai koriais čiuožinėja vaikai, O kamanės vis dilgina širdį. Pasėdėkim, pasėdėkim, prašau, virš dangaus, Virš pavasario šėlsmo, virš samanų, virš vandenynų... Pasėdėkim, kol kojos nutirps, kol pasensim, Supratę, kad niekad nebeturėsim anūkų. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAngelų akyse...2008-11-11, 17:50:09 Miglė Mikulėnaitė Angelų akyse aš matysiu tave, Jų sparnai man suteiks laisvės jausmą; Oi, sugrįžki, prašau, pasiliki tu čia, Man juk reikia platybių didžiausių. Pasiilgau aš meilės, pasiilgau žmogaus, Pasiilgau aš vakaro, ryto gaivaus... Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAk, tos trumpos akimirkos2008-11-07, 21:02:04 Jūratė Giedraitytė Kartais taip norisi apkabint tave... taip stipriai stipriai.. Nieko negalvot.. tik laikyt tave savo glėbyje.. Juk kas gali būt geriau už mylimą žmogų savo glėbyje.. Tokios akimirkos ilgai lieka atminty.. Nieko geriau ir būt negali.. norisi, jog tai tęstųsi amžinai.. bet, deja.. Tai praeina ir telieka prisiminimas .. kita vertus, jei taip vyktų labai dažnai, mes to nevertintume.. tai būtų kasdienybė ir nebūtų taip nuostabu ją patirti.. Būtų taip, kaip kas rytą eit į mokyklą ar į darbą.. Tai taptų rutina ir mes nebepastebėtume nei pražydusios gėlės po langu, negirdėtume paukštelio giesmės.. Taigi sunku net palygint... Bet vis dėlto norisi, jog tokių akimirkų būtų kuo daugiau.. ech, ta meilė... Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauSužeisti sparnai2008-11-06, 19:00:43 Jūratė Giedraitytė Jau niekad nepakilsiu taip aukštai, Kur buvome kartu, kur tu buvai, Telieka žvelgt į tamsą ir žiūrėt, Ką man nauja diena vėl pažadės, Galbūt per daug tikėjomės slapčia, Žinojome, kad žemėje ne vien kančia, Galbūt gyvenimas - tai rojus. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauGyvenimas GRAŽUS!2008-11-05, 20:08:43 Egidijus Petuškinas Kai taip tamsu, tylu, niūru, baugu, Kai jautiesi vienas ir tau daros neramu, Tada geriausias vaistas nuo visų ligų – Mylimos buvimas šalia - kartu. Kai kartais pagalvoji, kodėl tu egzistuoji, – Atsakymą randi jos akyse Ir gali ištarti: "tai dėl tavęs aš gyvenu!" Mes nesuprantame vieni kitų, Gyvename tik šita minute Mėgaujamės, kas yra gražu Ir bėgame nuo to, kas mums šlykštu. Komentarai [ 6 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAmžinas miego pasaulis2008-11-01, 14:03:42 Lina Januškevičiūtė Gulėjau ligoninės palatoje ir stengiausi apie nieką negalvoti. "Tai pačios ilgiausios mano gyvenimo minutės", - galvoje skambėjo vieninteliai žodžiai. Nors aš žinojau, kad tuojau manęs čia nebebus, stengiausi aprėpti visus žmones, kurie stovėjo prie mano lovos. Jų buvo daug. Kažkodėl į mano smegeninę įsliūkino prisiminimai apie praeitį. Netolimą. Tą, kurią puikiai įsidėmėjau. Turėjau nuostabią šeimą - mamą, kuri mane beprotiškai mylėjo, ir tėtį, kuris man nuolat kartojo, kokia aš nepaprasta. Tik kažkodėl aš nuolat jaučiausi viena. Visiškai. Net pirštai - tie penki. Turėjau gerų pažįstamų, draugų, bet trūko... Kažko, kas būtų arti sielos. Netrukus pradėjau su žmonėmis bendrauti internetu, kurio visą laiką stengiausi nenaudoti. Gal ten rasiu savo laimingą žmogų? Ir ką jūs manote? Pradėjau susirašinėti su viena mergina, kuri buvo už mane jaunesnė. Mes turėjome tiek daug bendro... Po kelių dienų mes susitikome mokykloje, vėliau pradėjome bendrauti dažniau ir pagaliau viskas išsirutuliojo į draugystę, kokios aš nesitikėjau. Ji man tapo seserim- vienintele, kurią aš turėjau. Tai žmogus, kuris mane visada palaikė ir suteikė jėgų, buvo šalia ir visada kartojo, kad nepaliks manęs... O dabar ji stovi greta mano lovos ir šypsosi. Ta šypsena šildė mano pasaulį. Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauŪsuotos gegutės istorija2008-10-30, 18:23:23 Viktorija Vilkickaitė Iš 9 kačiukų vados gyvi liko 2, aišku, - neatsitiktinai. Paliko labiausiai panašūs į grynaveislius Siamo kačiukus. Manote, jie laimingai augo su mama? Deja, viskas nebuvo taip gražu. Šeimininkai nusprendė pasilikti vieną katinėlį (antras buvo nereikalingas). Ankstyva šeštadienio ryto kelionė nebuvo maloni nei mergaitei, turėjusiai kačiukui surasti naujus šeimininkus, nei baltam pūkų kamuoliukui, kuris baikščiai lindėjo palto rankovėje ir tyliai kniauksėjo. Prie kartoninės dėžutės priėjo viduramžis ūsuotas vyras. Jo tamsios akys, nužvelgusios dėžutės turinį, nuslinko prie mergaitės veido. Staiga pakilo tankūs ūsai ir pasigirdo tylus, bet ryžtingas: "Kiek?". Išgirdęs, kad kačiukas atiduodamas už dyką, nuėjo, tačiau netrukus grįžo ir, įbrukęs mergaitei į delną penkių litų monetą, grubiai "nukabino" kačiuką, tvirtai prisisegusį prie mergaitės paltuko atlapo. Pardavėjos širdelė suvirpėjo ir, ilgai žvelgdama ūsuotojo pavymui, pajuto, kaip skruostus vilgo ašaros. Mergaitės atmintyje sukosi tos tamsios, tuščios akys, pasitikėjimo nekeliantis balsas. Ji suprato, kad suklydo. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauJorės drugelis (Jurgai Ivanauskaitei)2008-10-27, 15:41:36 Lina Januškevičiūtė Buvo šaltas vasario vakaras. Jorė gulėjo savo lovoje ir žvelgė pro langą į besisukančias ir ant lango tupiančias snaiges. Šalia stovėjo žvakė, jos šviesoje sumirgėjo šešėlis - Jorės mėlynasis drugelis miegojo. Ji pajuto šilumą ant peties ir užvertusi galvą pamatė žaižaruojančias it deimantai mamos akis, bei spindinčią sesers šypseną. Jorė nusišypsojo, nors jai tai kainavo žvėriškas pastangas. Mergina iš paskutiniųjų bandė nepasiduoti mirties alsavimui, tačiau artinosi ta valanda, kai viskas aplinkui tarsi paskęsta aklinoje tamsoje. Tą dieną, lygiai prieš dešimt metų, ji žaidė kieme su draugais po plieskiančia saule. Tądien buvo ypatinga diena - Jorės aštuntasis gimtadienis. Ji bėgiojo ir juokėsi, kol neišgirdo šaižaus garso iš gatvės. Atbėgę vaikai pamatė mašiną, priekyje jos gulėjo moteris. Ji buvo su trumpučiu sijonėliu ir trumpa palaidine. Gulėjo ir žvelgė į niekur. Jorė negalėjo nugalėti savo smalsumo, tačiau vaizdai, pamatyti gatvėje, merginai išliko visą amžinybę. Ir nors moteris atsigavo, tačiau po kelių dienų ji pasikorė, mat buvusi pati nelaimingiausia prostitutė pasaulyje. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauUpe2008-10-24, 21:54:17 Valentina Kovalenko Atsivėrė žaizda, panaši į saulę, Tik jos dar neskauda - druskos neradau. Suteiki dar prieskonių mano gyvenimui, Sukalk naują tvorą, kurią pamiršau. Į upę tekėt man yra palanku, Tik nesuvokiu dar, kur pradingo vanduo... Išgersi degtinę išgalvotų kančių Girtuokliu gyvensi kažkur tarsi šuo. Komentarai [ 5 ] Įvertinimas [ 3.6 ] Skaityti toliauĮvykiai širdy2008-10-19, 19:46:57 Jūratė Giedraitytė Kartais būna taip sunku, kad plyšta širdis... Taip sunku paaiškint savo jausmus.. Tau taip sunku Širdy.. visom prasmėm.. morališkai, teoriškai.. Ir spaudžia... ir slegia.. ir taip negera.... Turbūt visiems būna tokių akimirkų.. Nesinori gyvent.. Norisi būt vaiku.. norisi, jog taip nebūtų.. bet... būna per vėlu.. bet negalim nieko pakeist.. ir paskutiniai vilties stikliukai dūžta... Būna žiauriai sunku... visa tai dėl meilės.. Ji tokia graži būna... jei ja turi.. Tokia žiauri, kai baigiasi.. kai jos netenki.. Tuomet norisi spjaut ant visko.. Tačiau ne visi taip gali... Aš negaliu... Žinau, jog ateis diena, kai galvosiu kitaip.. tai atrodys verta.. atrodys, jog verta kentėt buvo dėl to, kas buvo gražu.. O, gražių akimirkų buvo labai daug.. Dabar jas prisiminus su nostalgija nebenori to.. tai tave skaudina.. norisi tai pamiršti.. norisi nebematyt to žmogaus.. ir tuo pat metu ji matyt visada... Tačiau tai slegia.. Tai kelia didelį skausmą.. toks painus tas gyvenimas.. viską apverčia... sumaišo kortas.. ir po to grįžt i savo vėžias reik daugybės pastangų... Vienam tai padaryt gali būt per sunku.. ir tas gražiausias dalykas gyvenime - meile - tampa pačiu žiauriausiu, koks tik gali įvykt.. kad ir kaip .. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAngeliukas2008-10-16, 19:12:44 Miglė Mikulėnaitė Angeliukas tyliai pravirko... O kodėl, o kodėl jau vėlu? Net kai saulė gražioji užmigo, Angeliukui dar buvo graudu. Nuo pat ryto jisai sau galvojo. Per pietus - susikrimtęs jis mąstė. Net kai oras gražiai kvietė, mojo, Angelėlis vis svarstė ir svarstė. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau4-ever2008-10-13, 20:20:45 Dovilė Tuskenytė  Gyveno mergaitėNumirė ji Kaip ir visi Mirtingieji O ji norėjo Būti NEMIRTINGA Kaip to nori Ne vienas žmogus Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 2.8 ] Skaityti toliauUžrašysi2008-10-10, 21:14:19 Valentina Kovalenko Panarink akis į naktį, O rankas Tu suverpk į stiklą. Žavumu užkrėsk, mielasis, Šunimis užsiundyk miglą. O tos miglos atneš man knygą, Pavadinimu "Kitokie"... Ten, kur raidės užrašo tylą, Ten, kur saulės giesmė ir šokiai. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauAš tik mažas žmogus, stovintis ilgame greitkely...2008-10-07, 17:53:16 Jūratė Giedraitytė aš tik mažas žmogus, stovintis ilgame greitkely, o masinos važiuoja viena po kitos, aš dar stoviu, nors jau seniai turėčiau eit, nedrąsu, baisu, juk aš tokia maža, o kelias toks ilgas, nieks nežino, kas manęs jame laukia, visi eina savo greitkeliais, važiuoja, retas kuris pastebi mane, o ir daugelis aprėkia, kad nelįsčiau po ratais. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauVasilka2008-07-21, 11:03:26 Dana Paklydo laukuose rugiai, Ramunės susipynė, Tarytum jūroje ramioj Tik smilgos taką pynė, Vasilka mėlynom akim Vis merkė vasarėlei, Pabūki dar ilgiau, prašau, Nes bijau pikto vėjo. Supynė smilgos jau takus, Vasilką šokio rugys kviečia, O ta vis merkia mėlynom akim Ir nosį aukštyn riečia. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauKeista meilė2008-07-11, 11:58:40 Dana Mėnuo saulės klausia: Kodėl tu karšta? Todėl, kad mėnulį šildyčiau nakčia. Todėl, kad užtektų mano šilumos Laukt Tavęs per naktį Ligi pat aušros. O aušrai atėjus Dar karštesnė aš Bėgu pasitikti aš Tiktai tavęs. Tu tiktai palauki, Dar pabūk trumpai, Galbūt mūsų meilė Ir nebus niekai. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauKlyk2008-07-10, 7:39:34 "Utenos jaunimo" redakcija Klyk į juodą dangų, Melsvom apsimetėlio akim. Juokis ir žaisk, kad skausmo vienatvė, Neradus tavęs, vėl užkąstų. Mesk savo kaukes po kitų kojom, Ir šviesiu veidmainio snukiu Giedok tą pjaustančią laisvę, Plūstančią dagilio krauju. Iškvėpk paskutinę spalvą Ir tyliai susirink žaislus. Iškrisk pro atvirą langą, Kaip kregždė, pametus sparnus. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauSutemos2008-07-09, 19:19:59 Ramunė Vilutytė Pradėjo temti, nors buvo dar tik penkta vakaro. "Kaip nekenčiu rudens...", - šmėstelėjo Rūtos galvoje. Netrukus ėmė lyti. "Dieve, aš šiandien turbūt nebenusigausiu pas Mildą...", - dar viena nemaloni mintis sugadino nuotaiką. Autobusai į Pakalnius tokiu metu jau nebekursavo, o žmogaus, kuris galėtų pavėžėti, nebuvo. Teko keliauti pėstute. Rūta buvo kategoriškai nusistačiusi prieš tranzavimą, tačiau jai atrodė, kad šiandien ryžtųsi sustoti kelkraštyje ir "balsuoti". Bet protas dar bandė kovoti, drausdamas taip elgtis. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauViskis2008-07-08, 17:10:24 Ramunė Vilutytė - Gerai pasilinksmink, brangusis. Žinok, kad tave labai labai myliu! - Ačiū, mieloji. Tu esi nuostabiausia! Negalėčiau gyventi be tavęs... - Gerai, gana plepėt, tavęs turbūt jau laukia draugai. Na, iki, bučkis! Nepamiršk, rytoj visa diena skirta man. - Mažute, negalėčiau tokio dalyko pamiršti. Aš ir šiandien svajoju su tavim susitikt, bet jei jau tu nenori eiti kartu... - Na, gana, sakiau jau, tau reikia ir su savo draugais pabūti. Dėl manęs nesijaudink, aš "panas" pas save pasikviečiau ir mes paišdykausim... - Hm, žiūrėk, kad tik panos būtų... Rūta pertraukė jį: - Viskas, man jau skambina į duris! Myliu! - Ir aš tave myliu, karštai bučiuoju! Vos tik Vitalijus spėjo pasakyti šiuos žodžius, išgirdo pypsėjimą. - Na, keliaujam, "Arena" mūsų laukia. - Karolis jau neramiai mindžikavo. - Eime. Pašėlsim, kaip seniai to nedarėm. Vaikinų šešetukas patraukė į piceriją. Komentarai [ 6 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauSudužęs pasaulis2008-07-06, 12:33:21 Ramunė Vilutytė - Rūta, ateik čia. Rūtą persmelkė nemalonus šaltukas. - Viskas, gana tau šitaip elgtis. Kiek galima dėmesio skirti Vitalijui? O draugai? O mokslai? O, galų gale, mes? Ar jau išvis niekas neberūpi, tik lakstyt naktimis velnias žino kur, į viską nusispjovus? Nebuvo jo, buvo ramu, matai, mergaitei meilės prireikė. Nuo šiandien viskas. Daugiau taip nebus. Aišku? Rūta visą laiką pratylėjo, rydama sunkų kartėlį. - Gali keliaut į savo kambarį. Nuleidusi galvą nuėjo. Jautėsi lyg perlieta kibiru ledinio vandens. Gal net blogiau. Galvoje ratu vis skriejo mintys, tačiau nieko konkretaus jos taip ir nepasakė. Rūtai dingo apetitas, vakarienės nebenorėjo. Žinojo, kad, jei tėvai taip pasakė, vadinasi, taip ir bus. Juk, atrodo, ji viskam rasdavo laiko. Pažymiai gal ir pablogėjo, tačiau ne taip ir smarkiai. Su draugėm susimatydavo. Karts nuo karto... O gal... iš tikro tėvai sako tiesą?.. Tokios mintys niekaip nedavė ramybės. Pasiklojo lovą ir atsigulė, bet užmigti neįstengė. Girdėjo, kaip po kelių minučių kažkas įėjo į kambarį, bet ji apsimetė, kad miega. Po kelių valandų blaškymosi ir mąstymo išvargusi užmigo. Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauRealybės2008-07-02, 15:54:28 Viktorija Morkūnaitė Pasaulis didelis mano glėbys per mažas jį apkabint galiu lengvai plačiam pasauly pasiklyst ištirpt pasaulis mažas begalinės pievos nesibaigiantys vandenynai Himalajai Tibeto vienuolynai telpa vienoj mažoj many Komentarai [ 2 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauTiesa apie muziką2008-06-30, 13:20:54 Viktorija Morkūnaitė Būna ne taip, kaip svaičioja romantikai; muzika ne mumyse, tai mes jos viduje pulsuojančioj koloidinėj būsenoj, niekaip nestingstančio linguojančio liūliuojančio hipnotizuojančio gyvio viduje Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauManęs per daug2008-06-27, 15:53:30 Viktorija Morkūnaitė  Manęs kažkaip per dauglyg turėčiau tris rankas dvi iš jų slėpčiau kišenėse taip įprasta o trečia nerastų vietos erdvėj Gėdinuos jos itin nekonvencionalios egzistencijos sutrinku sumištu bandau slėptis O Avalokiteshvara gailestingumo inkarnacija padėk man išlikti ramiai OM MANI PADME HUM Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauDegtuko ir cigaretės ironija2008-06-26, 10:24:21 Viktorija Vilkickaitė Nerimąstingai žvilgtelėjo į laikrodį. Liko pusvalandis, tik pusvalandis iki "darbo", kuris neišvengiamas ir privalomas, kuris su kiekvienu laikrodžio rodyklės poslinkiu artino juodų debesų laviną. Tą akimirką, kai Klaudijaus akis užkliuvo už sekundinės rodyklės, jo kūnu nuvilnijo šalta drebulio banga, o delnus išpylė karštas prakaitas, kuris, atrodė, skandino su kiekvienu vis greitėjančiu širdies tvinksiu. Jis nebeiškentė. Rankas panardino į seno švarko kišenes. Suskilinėję nuo darbo krumpliai užkliuvo už kažko kieto. Taip, tai buvo tai, ko jis ir ieškojo, - degtukų dėžutė, kurioje voliojosi paskutinis degtukas, ir tas su nuskilinėjusia sieros galvute. Stipriai suspaudęs jį tarp pirštų ėmė apžiūrinėti: ant balto medinio kotelio kiurksojo kreivas raudonos sieros gniužulėlis, primenantis tą nelemtą įvykį... Nieko nelaukdamas Klaudijus vidinėj švarko kišenėj susirado kiek aplūžusią, bet dar visai tinkamą cigaretę (ironija - vienas kreivas degtukas, kuriam skirta viena aplūžusi cigaretė). Jis žinojo: užges degtukas - tas likęs pusvalandis taps amžinybe. Vis dar drebančia ir prakaituojančia ranka suspaudė tą nelemtą, tačiau šią akimirką taip reikalingą ir svarbią, lazdelę ir kreivu judesiu perbraukė per nudilusį degtukų dėžutės šoną. Žybtelėjo blanki ugnelė, paskui prigeso, tačiau galiausiai apšvietė visą delną, kuriame aiškiai matėsi gili gyvenimo linija. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauBrain damage2008-06-20, 12:28:10 Viktorija Morkūnaitė "There's someone in my head but it's not me." ("Mano galvoje kažkas yra, bet tai ne aš.") [Pink Floyd ("Brain damage")] - Palauksiu tavęs čia, - Akvilė burbtelėjo draugei ir atsisėdo ant vieno iš suoliukų, stovinčių prie gigantiško prekybos centro. Pavargusi nuo fanatiško apsipirkinėjimo ištisas septynias valandas ji sukrovė išpampusius krepšius šalia savęs. Pasukusi galvą pastebėjo žmogų, sėdintį ant gretimo suoliuko. Vos Akvilė spėjo pagalvoti, kad tai "visai nieko vyriškis", šis ėmė ir uždainavo. Jo balsas skambėjo desperatiškai, buvo sunkte persisunkęs kažkokios merginai nesuprantamos gėlos, nuolat lūžinėjo. Komentarai [ 0 ] Įvertinimas [ 2.9 ] Skaityti toliauTyla2008-06-17, 8:55:43 "Utenos jaunimo" redakcija
Komentarai [ 3 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliauVolvo2008-06-15, 8:01:25 Viktorija Morkūnaitė ... Ir tuomet prie jo prisilietė Ji. švelniai palietė alkūnę. - Atsiprašau, gal galėtum pasakyti, kiek gi dabar valandų? šviesiaplaukis atsisuko. Jau seniai jo mintyse nebuvo tokio chaoso. Vargu, ar išvis kada nors buvo... Pirmiausia vaikinas visgi turbūt pajuto begalinį susižavėjimą. Ji atrodė tarsi deivė. Pirmos snaigės leidosi į šokolado spalvos garbanas, dailią figūrą pabrėžė įliemenuotas raudonas paltas, dėl kurio ryškumo vos pažvelgus suskausta akis; ir kojos... Grakščios kojos, varginamos aukštakulnių batelių. O kaip atrodė vadinamas sielos veidrodis - akys? Tuo metu jis pajuto išgąstį. Beviltiškumo antrankiai buvo uždėti ir ėmė skaudžiai veržti. Tos akys... Tos rudos akys buvo labai gražios, tikrai gražios, tačiau visiškai TUšČIOS. Rodės, pati Tuštuma slėpėsi vyzdžiuose, tame žvilgsnyje. Slėpėsi ir spoksojo. Tykojo, matyt. Manė, jog yra nepastebima. Bet jis iškart pastebėjo. Kaip būtų galima nepastebėti, neužuosti, neišgirsti, intuityviai nepajusti to varginančio totalios nebūties pojūčio? Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauDialogas su protingu žmogumi2008-06-12, 17:07:50 Ausma Bernotaitė Į kambarį, kuriame tik dvi medinės kėdės ir stalas, matyt, atstumui sujungti, įeina du panašūs žmonės. Vakaro spinduliai: vienintelis šviesos šaltinis, už kelių valandų pasirodys mėnulis. Jie atsisėda prie stalo, vienas prieš kitą - taip, kad mato akis. Dialogas užsimezga nepaprastai lengvai, atrodo, jog abiems jis natūralus ir labai reikalingas. - Žinai, daug galvojau šiandien... - Nenustebsi, aš taip pat. Atsibodo... Ach, atsibodo būti susimazgius ir nesuprasti bei būti nesuprastam. - Suprantu. Žinai, tas sąmonės, mąstymo plėtimas, bėgimas nuo ribotumo... Kartais jaučiuosi autoritetas - jaustis protingam pavojinga. Iš patirties sakau, tokiomis akimirkomis žmogus pridaro daugiausia klaidų. - Pažįstama, Drauge... Tik šiandien būtent taip pasijutau, tau galiu atvirai papasakoti kodėl. Kalbėjau su vienu žmogumi, nes norėjau nutraukti su juo santykius (nevertingas ir piknaudžiaujantis laiko švaistymas), - pažiūrėjo Draugui į akis ir gestais parodė, jog turi susikaupti, nes galvoje iškilo pernelyg daug minčių, - taigi... Kalbėjau su juo ir nebebijodamas atvirai išsakiau kritiką. Nepaisiau jo jausmų, kas man, beje, tikrai nebūdinga. Kritiką jis, na, priėmė išrausdamas labiau nei ridikėlis, tuomet pagalvojo apie tai, ką buvau pasakęs, mintyse pateisino save, apvertė kritiką aukštyn kojom ir parodė man ją. Tai buvo puikavimasis. Jis leido pamąstyti man apie žmonių blokus - juk visi stengiamės pateisinti gaunamas pastabas. Reikia to saugotis, nes, galima sakyti, negatyvūs mūsų elgesio ir bruožų komentarai turi didžiausią potencialą tapti kitu tobulėjimo laipteliu. Komentarai [ 1 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauLietus2008-06-08, 8:57:09 Egidijus Petuškinas
|
||||
|
|
Lietus barbena į langines,
Lietus - beglobis šuo vis kiauksi apie kojas,
Kas pagydys mane?
Aš savo kišenėje
Miegantys Budos
vėl viena...| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |