 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ŠEŠTADIENIS
2012-02-04  -17 ― -19 Debesuota, be kritulių. Vėjas rytų, 1-3 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||||
 Kodėl aukštojo mokslo reforma užknisa...2009-08-03, 13:09:02 Rūta Treinytė Senolių išmintis teigia, kad mokslo šaknys karčios, o vaisiai saldūs. Tačiau ką daryti, jei po dvylikos metų, praleistų mokykloje, nuskynei vaisių, kuris ne tik atrodo mažas ir sudžiūvęs, bet yra dar ir neįkandamas? Kaip tada reikia pasiteisinti aplinkiniams – tėvams, tetoms ir dėdėms – jog buvai bloga investicija ne tik jiems, bet ir visai Lietuvai? Studentus šiandien bene labiausiai neramina prasta aukštojo mokslo reforma. Forumai tiesiog lūžta nuo aibės žinučių, tiek išsakančių pasipiktinimą, tiek dalinančių patarimus. Norėčiau pateikti savo nuomonę, apie kai kuriuos ne tik reformos, bet jau ir pasibaigusių egzaminų niuansus. Žinoma, turbūt su daug kuo nesutiksite, tačiau prašau išklausyti. Jeigu žodžiai priverčia susimąstyti ar diskutuoti, tai jau rodo, kad judama problemos sprendimo linkme. Pirmoji ir visgi svarbiausia problema – studijų krepšelis. Šįkart kategoriškai reiktų teigti, jog Lietuvoje mokslas turėtų būti mokamas. Visiems. Kodėl? Pažvelkime į realią situaciją. Studentas, sumokėjęs kelis tūkstančius už tai, kad galėtų mokytis, reikalaus maksimalios naudos iš savo investicijos. Jis ne tik ars, kad gautų kuo aukštesnį balą, bet būtų geriausiai įvertintas, bet ir reikalaus mokslo kokybės, nuolatinių inovacijų, kurių taip trūksta universitetams Lietuvoje šiandien. Sakysite, kad ne visi išgali sumokėti daug pinigų? Taip, gryniausia tiesa. Tačiau būtent dėl šios priežasties turi būti sukurta lanksti paskolų sistema, įgalinanti jaunus žmones investuoti į savo ateitį. O ir paskola turi savus niuansus – ji pririša. Juk nemesi tada mokslo, jau už dvejus metus paklojęs pluoštą pinigėlių. Studentas atsakingiau pažvelgs į tai, kuo jis iš tikro nori tapti, pagal kokią specialybę dirbti, nes netgi šiemet pildant prašymus buvo tokių, kurie pasirinkimus surašė na ura. Svarbu buvo įstoti į valstybės finansuojamą vietą, o tada jau dveji metai taukuose bus garantuoti. Tik kažin ar užsiauginti lašiniai neištirps, kai po nustatyto laikotarpio balai bus perskaičiuoti. Dar vienas svarbus aspektas – universitetai turi būti prieinami ne visiems, o tik gabiausiems ir geriausiai egzaminus išlaikiusiems. Apskritai tiems, kurie gavo egzaminų mažiau nei 50 balų, atvertos turi būti tik kolegijų durys. O ką daryti jeigu vaikui nepasisekė? Na, turbūt pakankamai griežtai pasakysiu, jog egzas – ne sėkmės, o įdirbio reikalas. Dargi sakoma, kad šiandien egzaminai yra subjektyvūs. Ypač lietuvių kalbos, nes tenka rašyti rašinį, atsakyti į teksto suvokimo klausimus. Tai tiesa. Tai kodėl visi daro taip, kad egzaminas būtų subjektyvus? Kodėl tada netikrinama rašyba ar skyryba, kaip būdavo anksčiau? Pats puikiausias būdas patikrinti lietuvių kalbos žinias – liepti moksleiviui (ar bet kuriam kitam žmogui) sudėti kablelius ir įrašyta trūkstamas žodžių raides. Tada tikrai būtų objektyvu. Bent niekas negalėtų ginčytis, kodėl žodyje "rąstas" rašome nosinę. Visgi abiturientas, nemokantis lietuviškai rašyti, neturėtų baigti mokyklos. Tokiam matau tik vieną ateitį – profkę. Juk universitete rašyti jau nebeišmoksi... Kiekvienas darbdavys galėtų savęs paklausti, ar labai raštingi – mokantys specialybės kalbos kultūrą, skyrybą, gebantys sklandžiai dėstyti mintis – yra jo darbuotojai? Kas gi dar labai užknisa? Ogi tai, kad mūsų šalyje yra per daug aukštųjų mokyklų. Na, rimtai, jūs pagalvokite, kaip palengvėtų pati reforma, jeigu sumažėtų universitetų skaičius. O jį mažinti pirmiausia reikia dėl to, kad Lietuvoje negyvena 10 mln. žmonių, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas. Be to, turėtų būti ribojamas ir studentų skaičius. Šiemet vėl prikepė būsimų teisės, ekonomikos, vadybos fuksų, kurių ateitis – bedarbystė arba "Maxima". Kažin ar šalis galėtų funkcionuoti, jei po 10 metų jos pagrindą sudarys bedarbiai? Ir svarbiausia, raskite žmogų, kuris norėtų gyventi iš pašalpos. Būtų sunkoka... Visgi aukštojo mokslo reforma vis dar neduoda gerų rezultatų. Krepšelių reikalai neaiškūs, studentai nervinasi dėl aukštų mokslo kainų... Turbūt tokioje situacijoje net netinka pats žodis "reforma", nes kažin ar kas normaliai vyksta. Reikėtų visgi imtis drastiškų veiksmų. Kokią ateitį matau? Prieš akis iškyla tik kelios frazės – universitetų skaičiaus mažinimas, studentų kiekio ribojimas, mokamas mokslas.
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||||
|
|
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |