 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ŠEŠTADIENIS
2012-02-04  -17 ― -19 Debesuota, be kritulių. Vėjas rytų, 1-3 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||
 Mama2009-11-05, 17:12:22 "Utenos jaunimo" redakcija Liepos mėnesį svečioj šaly pajutau, kad kažkas grįžus pasikeis. Kažkokia nuojauta kuždėjo, kad viskas nebebus taip, kaip anksčiau. O galvojau, kad tik dėl to, kad teks palikti mylimąjį. Ir tėtis man grįžus sakė, kad bemaž tuo pačiu metu, varpant lauką jėgos apleido. Jausmas, lyg visa, ką jis daro, nebeturi prasmės. Jūs kartu norėjot užsėti lauką žole, nes galbūt vieną dieną ten pasistatys namą vienas iš jūsų vaikų ir kaip per amerikoniškus filmus visi gyvensime draugiškai kaimynystėje. Tuo metu Tu gulėjai ligoninėje ir buvai gydoma nuo kažkokios skrandžio ligos. Rugsėjo pradžioje jau žinojom, kad Tavo liga kur kas skaudesnė visiems mums. Rugsėjo vidury jie Tau žadėjo mėnesį ar du pasilikti su mumis. Jau beveik Lapkritis. Chemoterapijų skyriuje neramu. Šalia guli moteris, tik ką sužinojusi savo diagnozę. Ji verkia, verkia ir jos artimieji. O mes su Tavim sėdim ir kalbamės apie buitinius dalykus, apie tai, apie ką šnekėdavome visada: mokslus, bernus ir kitus pletkus. Lyg ir viskas gerai, lyg ir palatoje jaučiamės kaip namie. Tik Tavo galvą dengia kepurėlė, pro kurią aiškiai matosi plikos galvos lopinėliai. Valgau tėčio keptus sausainius Tau. Mažoka juose cukraus, jis niekada anksčiau nėra kepęs sausainių. Prisimenu dieną, kai sužinojai, kad vilties nebėra. Tu manęs paprašei paklausti klausimų, į kuriuos Tu dar gali pasakyti atsakymus. Galvoje sukosi tik klausimas KODĖL, o atsakiau, kad nemoku gaminti cepelinų. Prisimenu ir dieną, kada mes sužinojome, kad vilties nebėra. Tu tai sužinojai po savaitės. Tau melavo, nes turėjai atsigauti po operacijos. Mes norėjome stvertis vieni kitų, bet tuo pačiu ir nenorėjom nieko matyti, užsidaryti su savo beprasmybe vienutėse. Buvo labai sunku pažiūrėti vienas kitam į akis. Visi sužinojom skirtingais kanalais, vieni sužinojo net kelis kartus, nes mes paprasčiausiai nebuvom susitarę, kuris kuriam turim teikti "naujienas". Tėtis mums liepia toliau gyventi savo gyvenimus. O jis pats sprendžia vieną "sudoką" kelias savaites. Jau gal ir mėnesį. Ir kepa kotletus. Anksčiau būtų buvę juokinga. Dabar net ir kotletai graudina. Ne Tavo jie, Mama, ne tavo rankų darbas. Mama, ar gali man pažadėti, kad Naujuosius metus sutiksime kartu? Tikiu prietarais: su kuo sutiksi Naujuosius, su tuo būsi ir visus metus. Pažadėk.
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||
|
|
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |