• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


SEKMADIENIS
2019-10-20


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






MenasMergaitė, kuri niekada nebus mylima (I dalis)
2008-12-31, 8:47:03
Eglė Daugsevičiūtė


Su jausmais, meile susiduriame kiekvieną dieną. Juk tai, kaip kažkada rašiau, 3,5% riebumo kefyras. Paragausi ir apsvaigsi nuo jo. Tačiau kaip gyvena ir ką patiria žmonės, kurie niekada niekada nesulauks meilės iš kito?

Širdis jaučia šaltį. Jaučia, kad ją tarsi peiliais bado ir bando išplėšti gyvą, vos alsuojančią iš krūtinės. Ir taip jau trečią kartą. Negi ir vėl? Tai gal koks žaidimas kitiems? Jau trečią kartą Jie išeina nepasakę, kad išeina ir kodėl taip daro. Turėjau pati susiprasti. Kam tie paaiškinimai... Juk tai aš. Visi taip su manimi elgiasi. Tad kodėl būti kitokiai? Juk tai - lengviausias kelias. Trys netikėtai atsiradusios viltys ir trys skaudūs praradimai. Trys skaudūs meilės patyrimai.

Prisipažinsiu, niekada netikėjau meile ir kiti tai matė. Tad buvo nenuostabu, kodėl penkiolikmetė dar rimtai nėra su niekuo draugavusi. Aš nepasitikėjau meile ir buvau labai atsargi su draugystėmis. Skeptiškai į visa tai žiūrėjau. Draugai tai matė. Jiems atrodė keista, bet jie žinojo, kad tai aš, tiesiog priprato. Visi puikiai žinojo, kad patirties neturiu, bet visada su širdies reikalais kreipdavosi į mane. Matyt, pasitikėjo. Patarėja, guodėja ir šiaip palaikantis žmogus buvau neprastas. Mokėjau ir iki šiol tebemoku būti "žinovė" šioje srityje. Nesuprantu, kaip man pavykdavo. Gal moku išklausyti žmogų, būti blaivaus proto situacijoje ir ieškoti geriausio sprendimo? Be to, visada buvau diskretiška. Nepuldavau visiems pasakoti, ką tik sužinodavau. Draugai mane už tai mylėjo ir vertino. Ir man pačiai šitas vaidmuo patiko iki vieno įvykio...

Vieną dieną visai netikėtai atsirado Jie ir sujaukė mano gyvenimą negrįžtamai. Visai netikėtai tarp draugių atsirado būrys vaikinukų. Tai įvyko neatsitiktinai. Dėl meilės. Draugė su vienu iš jų bendravo telefonu ir nusprendė, kad laikas susitikti. Taigi vaikinukai pradėjo bendrauti su merginomis. Man nebuvo itin įdomu, bet žinojau, kas tokie ir ką jie veikia tarp mūsų. Su jais itin daug nebendravau. Daugumą žinojau, beveik visi mokėsi mano mokykloje. Taigi didelio susidomėjimo ar potraukio nei vienam iš jų nejaučiau. Tiesiog buvo smagu leisti laiką drauge.

Vienas iš to būrio - mano bendraamžis. Mokėmės toje pačioje mokykloje, skirtingose klasėse. Aš jį žinojau nuo pradinių klasių. Buvau girdėjus visokiausių gandų ir istorijų. Ir man iš šono jis atrodė agresyvus, pasipūtėlis, bjaurus vaikinas. Ir mokėsi ne itin gerai. Na, kitaip sakant - blogiukas. Nors buvau ne itin pavyzdinga mergina, tačiau mokiausi neprastai. Nerūkiau, negėriau, bet linksmintis mokėjau. Bendraudama su juo jaučiau šilumą. Jaučiau, kad jis man rodo didesnį dėmesį nei kitoms. O ir ne už kalnų buvo miesto šventė. Tiesiog gal suprasdami vienas kitą net nesitarę ėjome į kartu. Buvo linksma. Ir nuo to laiko viskas prasidėjo. Su vaikinukais bendraudavome vis dažniau ir dažniau. „Blogiukas“ vis labiau man ėmė patikti. Galvojau, kad ir aš jam. Jis man suteikė šilumą, kurios taip reikėjo, rodė dėmesį ir tai buvo malonu, nauja ir nepažįstama. Skubėdama kuo greičiau susitikti su juo, apleidau pamokos, padažnėjo ginčai su mama. Tapau konfliktiška. Visi sakė, kad pasikeičiau ir kad man ši draugystė kenkia. Bet aš nenorėjau tikėti. Draugės kalbėjo, kad įsimylėjau, bet neigiau. Nežinau kodėl, bet nenorėjau patikėti. Tačiau pasąmoningai aš tai jaučiau ir žinojau, kad tai - tiesa. Jau pradėjau manyti, kad meilė nėra tokia jau bloga, kaip galvojau, bet....

Po truputį "mylimasis" pradėjo keistai elgtis, tolti nuo manęs, nesupratau kodėl. Iš tikrųjų priežastis buvo aiški. Jam nuo pat pradžių patiko mano draugė. Aš tebuvau tarsi žaisliukas ar tiesiog kelias į draugės širdį. Draugė irgi buvo jam neabejinga. Sužinojęs tai, jis neatsigręždamas mane paliko. Bet tai buvo dar ne pabaiga.

Draugė nesutiko būti su juo dėl milijono priežasčių. Tad tapau vėl meilės guodėja. Raginau draugę sutikti su vaikino pasiūlymu ir būti mergina. Kartojau, kad meilė viską nugalės ir jie bus laimingi. Piršau savo draugei savo "mylimąjį". Skaudančia širdimi taikiau juos. Užgniaužiau jausmus ir sukąstais dantimis dariau tai, ką mokėjau. Patarinėjau meilės klausimais. Juk to ir tikimasi iš manęs. Tam aš ir esu. Aš neturiu teisės mylėti. Taigi kad ir kiek stengiausi, nieko neišėjo. Draugė atstūmė jį, nors po to ir gailėjosi. Jis siūlė visą pasaulį, bet šioji pasirinko realybę ir blaivų protą. Juk žinojo, kad tai neduos nieko gero. O aš būčiau bet ką atidavus už tokius žodžius.
Mūsų draugystė su tais vaikinukais baigėsi, išsiskyrėme tyliai, be jokių žodžių. Abi pusės žinojo, kad tai pabaiga. Tačiau ne man. Aš jam dar kažką jaučiau. Tačiau laikant bėgant, supratau, kad tai buvo ne meilė, o kažkas kita.

Taigi atsikvošėjusi gyvenau toliau. Pradėjau vėl mokytis. Pagerėjo santykiai su mama. Grįžau iš sapno į tikrovę. Gyvenimas tekėjo sena vaga. Tačiau tai dar tikrai ne istorijos pabaiga...

Daugiau autoriaus straipsnių
Kas man yra gailestingumas?
Likus iki Kalėdų tik kelioms akimirkoms...
Pepės, Karlsono, Emilio, Ronjos ir kitų vaikų mama
Visa tiesa apie sapnus
"Argo 2010"
Laiškas Seneliui
Olimpinis ugdymas A. Šapokos gimnazijoje
Utenos absolventai
Mokslo ir žinių diena
"Osvencimas – mano miestas, tavo atradimas"
Gauki riestainio skylę!
Sveikos mitybos diena
Laiškas Gerbiamajam Donatui
Kova tęsiasi
Mergaitė, kuri niekada nebus mylima (II dalis)
"Vardan Lietuvos!"
Mergaitė, kuri niekada nebus mylima (I dalis)
3,5% riebumo kefyras
Šapoka šiandien...
Joninės!
Vasarą į darbą!
Mokslo šaknys karčios...

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1248

Įvertink!

Komentarai [ 5 ]
2009-01-10, 14:38:29
Lauriotė rašo:
Sugriebė už širdies.
2009-01-04, 14:34:19
autore rašo:
pasistengsiu parasyt. taciau uzmirsau wiena labai swarbu dalyka,. uzdeti kabutes. negaliu sakyti ar cia mano ar ne mano istorija. tiesiog tai istorija mergaites, kurios niekas nemyles.
2009-01-02, 16:33:41
Reader rašo:
Labai laukiame antrosios dalies. Mano ivertinimas 5
2008-12-31, 21:47:42
Autore rašo:
Mhh. aciukas
bandysim bandysim
2008-12-31, 16:34:25
Revelant rašo:
Egle, pirmoji Tavo istorijos dalis labai primena mano išgyvenimus. Žinoma, skiriasi žmonės, aplinka. Tačiau pagrindinė mintis - ta pati. Lygiai taip pat atlikau ir iki šiol atlieku "žinovo" vaidmenį, bet...Laukiu antrosios dalies

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos