 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ŠEŠTADIENIS
2012-05-19  +14 ― +16 Giedra, be kritulių. Vėjas pietryčių, 1-3 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|
 Šizofreninis eilėraštis2008-05-30, 8:10:40 Aistė Meidutė  Aš savo kišenėjeNešioju Pasaulinį vėją Ir porą šizofreninių eilėraščių Išperėtų Nuvargusiam prote Besikalančių Mažais daigais Jie netelpa many Netelpa netelpa Veržiasi Draskosi Kvėpuoja Kai man baisu Aš pasiimu Vieną Eilėraštį Prisidegu Jausmo Degtukais Rūkau  Komentarai [ 20 ]  Įvertinimas [ 3.1 ]  Skaityti toliau Kai nebėra, kur skubėti2008-05-29, 7:13:55 Eglė Ramoškaitė Pareiškiu Lietuvai ir visiems jos gyventojams: NEIšPROTĖKIME. Visuomenės požiūris visgi yra įdomus. Jei mokaisi, mokeisi, mokysiesi - žmogus esi geras. Jei dirbi, dirbai, dirbsi - dar geresnis žmogus. Jei turi šeimą, vaikų, šunį, kurį rytais vedžioji išsituštinti tam skirtose vietose, esi rimtas ir normalus šalies gyventojas. Bet reikaliukai pakrypsta šlykštesne linkme, kai nusimeti konservatoriškus akinius nuo nosies, ausų ir akių. Daugiau jausmo, mielieji. Mokosi žmonės dažnai ne taip jau noriai ir ne tai, ką nori, ką jau kalbėti apie tai, kur norėtų tai daryti. Darbas dažnokai džiaugsmo irgi neteikia. Labai smagu stebėti ir interpretuoti darbo grožį viename sostinės savitarnos restoranų. Kartais iš tiesų ten nueinu pasižiūrėti į vieną moteriškę, kuri kepa Amerikos "topą" - bulvytes "fri". Tokio liūdno, nusivylusio, netgi, sakyčiau, apgailėtinai atrodančio veido net google.lt nerastum. O tai jau kažką reiškia. Bet ji yra geras lietuvė, nes dirba. Komentarai [ 29 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliau Ir jie atėjo - Paupoforai2008-05-28, 8:13:26 Karolina Kaušylaitė Paupoforų šventė - jau tradicija tapęs šapokos gimnazijos renginys.Viena linksmiausių, įdomiausių pavasario švenčių. Nežinantiems pasakysiu, kad ji rengiama spaudos dienai paminėti, organizavimo dažniausiai imasi "Paupėjos" laikraščio redakcija arba dvyliktokai - mokytojo Bauros mokiniai. šiemet šventė vyko Gegužęs 7 dieną, ogi tema buvo neeilinė - Lietuviškos vestuvės. Paupoforai visada išsiskiria savo originalumu: mus džiugino tokios vestuvės, kurias tikrai mažai kas yra matę. Nebuvot? Gailėkitės. Pagrindinius vaidmenis atliko dvyliktokai (juk jie šiemet yra svarbiausi). Buvo labai juokinga pamatyti nerimtus abiturientus, vaidinančius rimtus personažus. Idealus buvo kunigas: mokėjo puikiai tarmiškai reikšti savo mintis. Salėje sėdėjau kaip tikroje kaimo bažnyčioje, tarsi viskas vyktų iš tikrųjų. Tik tiek, kad kunigas ne seneliukas buvo, o visai gražus jaunuolis, kuris net apranga pasirūpino! Komentarai [ 34 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauJaunimo evoliucija2008-05-27, 19:32:36 Karolina Stankevičiūtė  Ilgai laukę ir sulaukę (kaip grybai po lietaus) mąstantys ir kuriantys žmonės į vieną krūvą susirinko. Tiesa, matytų individų būriu nepavadinčiau, tačiau bent rūšies užuomazga (šiokia tokia) yra... J Galiausiai turėčiau paminėti, jog šį susibūrimą organizavo klubas "Tribūna" kartu su Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubu. Renginio organizatorė, Ausma Bernotaitė, nepatingėjo ir pasirūpino netgi užkandžiais."Kaip maišu trenkta", - atsakyčiau, jei kas paklaustų, kaip jaučiuosi "po vakarakyščio". Nors buvo šauniai apsieita be, atrodytų, jaunimo susibūrimuose įprastų alkoholinių gėrimų. Tikriausiai į akis miglos pripūtė laužo dūmai, o galvą skaudėjo po sunkokos savaitėlės... Ko gero, labiausiai nudžiuginęs/nustebinęs visus buvo Arvistas. Vaikinas, mokykloje visus šiurpinantis savo elgesiu ir išvaizda, tą vakarą demonstravo puikius meninius įgūdžius: paties darytas nuotraukas, "baltų arklių matymo metu" kurtus piešinius, skaitė savo eiles bei nepatingėjo padainuoti. Tiesa, visi Arvisto kūriniai - be pavadinimų: taip klausytojas/stebėtojas gali geriausiai interpretuoti kūrinius, padarydamas net kelias išvadas. Kiti dalyviai irgi ne prastesni - padainavo, piešinius demonstravo, šiaip pašnekėti atėjo (pavyzdžiui, aš). Komentarai [ 28 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauMažieji "abiturientai"2008-05-26, 16:12:14 Violeta Develienė  Ne tik rimtuolius dvyliktokus, dar vėjavaikiškus dešimtokus jau krečia atsisveikinimo nuojautos virpuliukai. Draugai, bendraklasiai, mokyklos vaizdai, prisiminimai - lyg foto nuotraukų albumo puslapiai prieš akis.Utenos vaikų l\d "Želmenėlis" visų trijų paruošiamųjų grupių vaikučiai jau irgi atsisveikina su savo draugais, auklėtojomis, darželiu. Gražų gegužės sekmadienį dviaukščiu autobusu pajudėjome link Vilniaus. Smagi kelionė neužtruko, ir mes jau Keistuolių teatre stebime spektaklį "Pelytė Zita". Aktorių vaidyba, melodijų smagumas, istorijos vingiai užbūrė ne tik mažuosius žiūrovus. :) Rekomenduoju kiekvienam pamatyti nors po vieną šio teatro spektaklį - malonumas garantuotas. Po spektaklio "Želmenėlio" keliauninkai apsilankė A.Čepo stručių veislyne. Labai svetingai priimti savininko sužinojome daug įdomių gamtinių dalykėlių. Galėjome glostyti avinėlius, stebėti peštuko gaidžio haremą, vaišinti stručius pienių puokštėm, žaisti krepšinį ir iškylauti prie ilgiausio vaišių stalo pievoje... Smagumėlis. Tokios išleistuvės jau ne pirmi metai planuoja priešmokyklinių grupių pedagogės G.Juškėnienė, R.Sriubienė, D.Kulikauskienė, R.Safranavičienė ir J.Mizarienė. Neapseita ir be atsisveikinimo koncertų salėje - tiek gražių žodžių, dainelių ir šokių išmokta. Komentarai [ 20 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauApie pastaruosius metus studentiškomis studentės akimis2008-05-25, 9:09:16 Eglė Ramoškaitė Pirmas dublis. Įvadas. Atrodo, jau taip seniai viskas buvo: mokykla, mokytojai, piktoji budinčioji, nerimas dėl praleistų pamokų, kurios pačios, pasirodo, nepasiteisina, kotletai po pusantro lito ir visos kitos "mokykliškosios" gėrybės. Taigi viską prisiminti: 2007 pavasaris. Įeidavai, būdavo, į mokyklą ir pirmas objektas, kurį pamatai, - tai didžiulis kalendorius, kuris su kiekviena diena atiminėja skaičius iš šimto. Sako jis: liko 99 dienos, 98, 70 dienų. Visai kaip bomba prieš sprogimą. Kone mirtį pranašauja. Ačiū susipratusiems, kad dvyliktokams ir taip jau užtenka iš kiekvieno kampo besivaidenančių ir neviltin varančių žodžių. Objektas be didelio pasipriešinimo buvo išgabentas tiksėti kažkur giliai į požemius. Tiksėjo ir nutiksėjo šimtas dienų mielųjų, per kurias nieko nebeišmokome, vilties nepasisėmėme, o ir tą, kuri dar kiek ruseno, kibirais, kibirais vandens apipylėme. Egzaminai praėjo. Nerimas stiprėjo. Komentarai [ 25 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauKur dingo abiturientų kultūra?2008-05-23, 14:42:32 Gintarė Sabakonytė Ir kur pradingo triukšmingieji Utenos abiturientai? Ar vis dar švenčia paskutinį skambutį? O gal slepiasi po krūmais, kuriuose į gerklę pylė? Ne, turbūt daugelis laukia senelių pensijos, kad galėtų susimokėti baudas už besaikį "signalijimą", šiukšlinimą ar rėkimą... Buvo taip. Atėjo gegužės penkioliktos vakaras ir Utenos abiturientai pasileido į gatves su idiotiškai išpuoštais automobiliais ir pilnomis "tašėmis" alaus. Daugelis jau vienuoliktą valandą vakaro pradėjo "taškytis" po aikšteles ir rėkti visa gerkle lyg būtų skerdžiami. Aušros garažas ir mokyklų kiemai buvo pilni gimnazistų, o po darbų išvargę jų tėveliai, net nesulaukę vidurnakčio, keikėsi dėl nesveiko abiturientų elgesio. O taip! Žmonės buvo labai susierzinę ir nepatenkinti, kadangi moksleiviai elgėsi kaip nuo virvės nutrūkę: triukšmavo, daužė butelius, garsiai klausėsi muzikos ir su garsiakalbiais "būktai" kažką kalbėjo. Kur jau nepyksi, kai ausų būgnelius virpina šveplo ir dar išgėrusio gimnazisto balsas... Komentarai [ 29 ] Įvertinimas [ 3 ] Skaityti toliauPaskutinis skambutis palydėjo...2008-05-22, 17:45:27 Rūta Treinytė Lygiai vidurdienį Utenos "Saulės" gimnazijos paskutinio skambučio garsai palydėjo dvyliktokus iš jų klasių, paskutinį kartą išgirstų auklėtojų pagraudenimų į aktų salę. Rodos, šventės garsai buvo džiaugsmingi, pakylėti, ilgai laukti, o abiturientų veiduose "švietė" šypsenos, bet daugelio akys buvo liūdnos. Matyt, anksčiau taip norėję baigti mokyklą ir pagaliau sulaukę paskutinio skambučio, moksleiviai (nors šis apibūdinimas turbūt nebetinka, bet leiskite taip į jus kreiptis paskutinįkart) suprato, kad tai, kas jau "įaugę" į širdį, tapę jų gyvenimo dalimi, yra nepaprastai brangu ir neužmirštama. Komentarai [ 24 ] Įvertinimas [ 3.1 ] Skaityti toliau |
||
|
|
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |