 |
|
 |
|
| Apklausa |
Kokia tema Jums yra aktualiausia?
|
|
|
 |
|
 |
|
 |
|
 |
|
Pirmą kartą Utenoje "Gyčio Ivanausko teatras" 2009-03-17, 21:43:21 "Utenos jaunimo" redakcija
A. Cholinos mokinys, įkūręs savo vardo teatrą, aktyviai ir efektyviai ieško raiškos priemonių, kaip iš šokio padaryti teatrą, o iš teatro – šokį. Šiame puikiame, publikos ovacijas sukėlusiame spektaklyje apie meilę (o gal tiksliau – jos ilgesį, paieškas) riba tarp šokio ir teatro yra minimali. Čia vienodai svarbu ir šokantis, pasakojantis kūnas, ir penkios minutės statikos ir tylos, per kurias aktorius-šokėjas žvilgsniu bendrauja su žiūrovais. Labai gerai parinkta ir perteikta Michael Galasso muzika iš kino filmo "Meilės laukimas" ("In the mood for love") bei Kronos Quartet.
Spektaklyje prieš žiūrovo akis iškyla paradoksalios, atviros ar specialiai infantilios scenelės, kuriose myli, konkuruoja, trokšta dėmesio ir šilumos ne vyrai ir ne moterys, o tiesiog žmonės. Čia laužomi nusistovėję stereotipai, kas yra "vyriška", o kas - "moteriška", žiūrovas kviečiamas pažvelgti į tai visiškai kitomis akimis. Sijonai čia pasirinkti daugiau kaip forma, sprendimas – iš samurajiško rūbo galintis virsti koketišku sijonėliu, kurį kilstelėjus, žiūrovai išvysta žavią, gauruotą... vyrišką koją.
Kitas svarbus spektaklio akcentas – aktoriaus ir žiūrovo santykis. Aktoriai neleidžia žiūrovui užmiršti, kad scenoje stovi ne tik sukurtas personažas, bet ir jį vaidinantis žmogus. Su savo nuotaika, savo požiūriu į tai ką jis pats tuo metu vaidina. Mažytės smulkmenos ir niuansai, kurie tarsi neturi nieko bendra su pasakojimu (suskaudusi šokėjos nugara ar netyčia suteptas sijonas ir t.t.), kaip adatėlės tikrina žiūrovo budrumą, sugebėjimą šmaikščiai žvelgti į liūdesį ar skausmą. Šios smulkmenos sąmoningai trina ribą tarp "vaidinančiojo" ir "stebinčiojo".
Tai - santykių spektaklis, kupinas meilės, žmogiškųjų jausmų, tačiau čia nesistengiama idealizuoti ar dramatizuoti nei meilės, nei santykių, nei juo labiau pačių žmonių. Sąmoningai žiūrima į žmogų žmogaus akimis. Žmogus, ne aktorius, pasakoja žmogui, o ne žiūrovui, nes tai nėra istorijos atsitinkančios su kažkuo kitu. Tai – istorijos, kurios atsitinka su mumis stovinčiais scenoje ar sėdinčiais žiūrovų salėje.
Pirmą kartą Utenos publikai Gyčio Ivanausko spektaklis "Vyrai baltais sijonais" bus pristatytas balandžio 9 d. 19 val. Utenos kultūros centre.
| Nesutinki? |
|
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt
|
| Komentarai [ 1 ] |
2009-03-19, 0:24:28 Eglė rašo: Oho! Pagaliau kažkas ypatingo!
|
Komentarų taisyklės
1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.
Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
|
|
 |
|
 |
|