 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ANTRADIENIS
2012-05-22  +26 ― +28 Debesuota su pragiedruliais, be kritulių. Vėjas pietryčių, 3-5 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||||
 Siekdamas asmeninių tikslų žmogus turi paisyti ir visuomenės poreikių2009-03-10, 21:11:35 Viktorija Vilkickaitė Kiekvienas iš mūsų, nepaisant rasės, religinių įsitikinimų ar tautybės, esame individuali asmenybė. Žmogus, nori to ar ne, "užprogramuotas" žengti tuo keliu, kuris jį nuvestų į pilnavertį gyvenimą. Vis dėlto, siekdamas asmeninės naudos, individas privalo paisyti ir visuomenės poreikių. Dažnas žmogus siekdamas gauti tai, ko nori, pamiršta, kad nebus laimingas, jei vienas džiaugsis, o kiti liūdės. Šią tezę atspindi Patriko Suskindo romanas "Kvepalai. Vieno žudiko istorija". Kūrinyje vaizduojamas jaunuolio gyvenimas, kurio pagrindinis siekis buvo sukurti pačius geriausius ir prabangiausius kvepalus visame pasaulyje. Savo troškimams įgyvendinti Jeanas nužudo 12 pačių gražiausių šalies merginų, iš kurių pagrobia jų odos aromatus ir po to negailestingai jas nusiunčia į pomirtinį gyvenimą. Nors personažas ir pasiekia savo troškimą, istorija anaiptol nesibaigia žodžiais: "Ir jis gyveno ilgai bei laimingai". Į pragaištį jaunuolį atvedė pačio sukurtas aromatas, apnuodijęs ir privertęs pakvaišti minią. Žinoma, pasitaiko nuomonių, pagrindžiančių mintį, jog daugelis individų supranta, kad džiaugtis gyvenimu gali tik būdamas tarp laimingų žmonių. Šią mintį puikiai įkūnija Alberto Kamiu romanas "Maras". Veikale pasakojama apie maro užklupta Orano miestą, kurio gyventojai turi du pasirinkimus: bėgti kuo toliau nuo mirtį sėjančios ligos arba likti jos glėbyje ir tikėtis išgyventi. Knygos personažas gydytojas Rijė supranta, kad pabėgęs ir palikęs tiek žmonių mirti, jis niekada negalės būti laimingas, anaiptol – jis jaus nuolatinę sąžinės graužatį. Ir visgi esu įsitikinusi, kad daugelis asmenų laimę sieja tik su asmenine nauda. Štai Rainer Werner Fassbinder spektaklyje "Laisvės kaina" vaizduojama nelaiminga moteris Gešė, kuri nusprendžia radikaliai pakeisti savo gyvenimą. Jai svarbiausiu siekiu tampa fizinis pasitenkinimas. Norėdama įgyvendinti savo troškimą, Gešė išžudo visą savo šeimą, kad tik galėtų būti su savo meilužiu. Nors ji tikslą ir pasiekė, laiminga būti jau nebegalėjo. Taigi, nors yra palaikančių nuomonę, jog mūsų visuomenėje yra nemažai altruistų, visgi aš manau, kad asmeninės laimės siekimas susuka galvą ir asmuo pamiršta, kad laimingas gali būti tik tada, kai ir kiti laimingi. Kartais asmenys siekdami savo tikslo neįvertina visuomenės nariams daromos žalos. Argumentu, pagrindžiančiu šią mintį, galėtų būti Andrėjaus Tarkovskio filmas "Ivano vaikystė". Kūrinyje vaizduojamas žvalgo berniuko Ivano gyvenimas Antrojo pasaulinio karo metais. Žiauri vokiečių kariuomenė, siekdama savo užsibrėžto ir savanaudiško tikslo, žudė mases žmonių, kurių tarpe buvo ir Ivano tėvai. Kariams tai buvo tik paprasti lavonai, kurie juos artino prie pergalės, o mažam berniukui tai prilygo vaikiško ir nerūpestingo gyvenimo galą. Vis dėlto atsiranda žmonių, kurie teigia, kad asmenys siekiantys asmeninių tikslų, įvertina aplinkiniams daromą žalą. Tokio požiūrio pavyzdys – Fiodoro Dostojevskio kūrinys "Nusikaltimas ir bausmė". Pagrindinis personažas Raskolnikovas susikūrė teoriją, kad žmonės suskirstyti į paprastus ir išskirtinius. Jis save priskiria pastariesiems ir, siekdamas tai įrodyti, griebiasi nusikaltimo. Tačiau tuoj po jo jis įvertina padarytą žalą ir supranta įvykdęs didžiulę klaidą – jį ima graužti sąžinė ir kamuoti baimė. Ir visgi, mano nuomone, dažniausiai siekdami asmeninės naudos žmonės nepaiso kitiems daromos žalos. Kaip argumentą, pagrindžiantį šią mintį, paminėčiau Viljamo Goldingo knygą "Musių valdovas". Šiame kūrinyje grupelė berniukų siekia to pačio tikslo – valdžios. Toks troškimas juos atveda prie pavojingos ribos, kai jie tampa sulaukėjusiais ir vienas kitam kenkiančiais individais. Berniukams, siekiantiems išlikti, vis sunkiau ir sunkiau sekasi pažaboti savąjį žvėrį. Norėdami išgyventi jie lipa vienas kitam per galvas ir nepaiso daromos žalos. Taigi nors yra manančių, jog daugelis žmonių apsvarsto galimas savų veiksmų pasekmes, visgi aš manau, jog didžioji dalis individų siekdami asmeninės naudos, nesuvokia, kad kenkia aplinkiniams. Kiekvienas asmuo nori gyventi laimingą gyvenimą, patirti svajonių išsipildymo akimirkų, kurios būtų dar vienas lašelis visavertiško gyvenimo stiklinėje. Matyt, tai būtų neįmanoma, jei žmogus nesistengtų pasiekti užsibrėžtų tikslų ir troškimų. Dalis individų tam pasiekti pasirenka savanaudišką ir pasekmių nenumatantį kelią, kiti stengiasi atsižvelgti ir į aplinkinių poreikius, gerovę. Kad ir kaip ten bebūtų, Žemėje egzistuoja milijardai tokių pačių žmonių, turinčių panašių siekių, todėl kiekvienas, norėdamas įgyvendinti savuosius, turi paisyti ir visuomenės poreikių.
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||||
|
|
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |