• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


TREČIADIENIS
2019-09-18


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






PagrindinėSiekdamas asmeninių tikslų žmogus turi paisyti ir visuomenės poreikių
2009-03-10, 21:11:35
Viktorija Vilkickaitė


Kiekvienas iš mūsų, nepaisant rasės, religinių įsitikinimų ar tautybės, esame individuali asmenybė. Žmogus, nori to ar ne, "užprogramuotas" žengti tuo keliu, kuris jį nuvestų į pilnavertį gyvenimą. Vis dėlto, siekdamas asmeninės naudos, individas privalo paisyti ir visuomenės poreikių.

Dažnas žmogus siekdamas gauti tai, ko nori, pamiršta, kad nebus laimingas, jei vienas džiaugsis, o kiti liūdės. Šią tezę atspindi Patriko Suskindo romanas "Kvepalai. Vieno žudiko istorija". Kūrinyje vaizduojamas jaunuolio gyvenimas, kurio pagrindinis siekis buvo sukurti pačius geriausius ir prabangiausius kvepalus visame pasaulyje. Savo troškimams įgyvendinti Jeanas nužudo 12 pačių gražiausių šalies merginų, iš kurių pagrobia jų odos aromatus ir po to negailestingai jas nusiunčia į pomirtinį gyvenimą. Nors personažas ir pasiekia savo troškimą, istorija anaiptol nesibaigia žodžiais: "Ir jis gyveno ilgai bei laimingai". Į pragaištį jaunuolį atvedė pačio sukurtas aromatas, apnuodijęs ir privertęs pakvaišti minią. Žinoma, pasitaiko nuomonių, pagrindžiančių mintį, jog daugelis individų supranta, kad džiaugtis gyvenimu gali tik būdamas tarp laimingų žmonių. Šią mintį puikiai įkūnija Alberto Kamiu romanas "Maras".

Veikale pasakojama apie maro užklupta Orano miestą, kurio gyventojai turi du pasirinkimus: bėgti kuo toliau nuo mirtį sėjančios ligos arba likti jos glėbyje ir tikėtis išgyventi. Knygos personažas gydytojas Rijė supranta, kad pabėgęs ir palikęs tiek žmonių mirti, jis niekada negalės būti laimingas, anaiptol – jis jaus nuolatinę sąžinės graužatį. Ir visgi esu įsitikinusi, kad daugelis asmenų laimę sieja tik su asmenine nauda. Štai Rainer Werner Fassbinder spektaklyje "Laisvės kaina" vaizduojama nelaiminga moteris Gešė, kuri nusprendžia radikaliai pakeisti savo gyvenimą. Jai svarbiausiu siekiu tampa fizinis pasitenkinimas. Norėdama įgyvendinti savo troškimą, Gešė išžudo visą savo šeimą, kad tik galėtų būti su savo meilužiu. Nors ji tikslą ir pasiekė, laiminga būti jau nebegalėjo. Taigi, nors yra palaikančių nuomonę, jog mūsų visuomenėje yra nemažai altruistų, visgi aš manau, kad asmeninės laimės siekimas susuka galvą ir asmuo pamiršta, kad laimingas gali būti tik tada, kai ir kiti laimingi.

Kartais asmenys siekdami savo tikslo neįvertina visuomenės nariams daromos žalos. Argumentu, pagrindžiančiu šią mintį, galėtų būti Andrėjaus Tarkovskio filmas "Ivano vaikystė". Kūrinyje vaizduojamas žvalgo berniuko Ivano gyvenimas Antrojo pasaulinio karo metais. Žiauri vokiečių kariuomenė, siekdama savo užsibrėžto ir savanaudiško tikslo, žudė mases žmonių, kurių tarpe buvo ir Ivano tėvai. Kariams tai buvo tik paprasti lavonai, kurie juos artino prie pergalės, o mažam berniukui tai prilygo vaikiško ir nerūpestingo gyvenimo galą. Vis dėlto atsiranda žmonių, kurie teigia, kad asmenys siekiantys asmeninių tikslų, įvertina aplinkiniams daromą žalą. Tokio požiūrio pavyzdys – Fiodoro Dostojevskio kūrinys "Nusikaltimas ir bausmė". Pagrindinis personažas Raskolnikovas susikūrė teoriją, kad žmonės suskirstyti į paprastus ir išskirtinius. Jis save priskiria pastariesiems ir, siekdamas tai įrodyti, griebiasi nusikaltimo. Tačiau tuoj po jo jis įvertina padarytą žalą ir supranta įvykdęs didžiulę klaidą – jį ima graužti sąžinė ir kamuoti baimė. Ir visgi, mano nuomone, dažniausiai siekdami asmeninės naudos žmonės nepaiso kitiems daromos žalos. Kaip argumentą, pagrindžiantį šią mintį, paminėčiau Viljamo Goldingo knygą "Musių valdovas". Šiame kūrinyje grupelė berniukų siekia to pačio tikslo – valdžios. Toks troškimas juos atveda prie pavojingos ribos, kai jie tampa sulaukėjusiais ir vienas kitam kenkiančiais individais. Berniukams, siekiantiems išlikti, vis sunkiau ir sunkiau sekasi pažaboti savąjį žvėrį. Norėdami išgyventi jie lipa vienas kitam per galvas ir nepaiso daromos žalos. Taigi nors yra manančių, jog daugelis žmonių apsvarsto galimas savų veiksmų pasekmes, visgi aš manau, jog didžioji dalis individų siekdami asmeninės naudos, nesuvokia, kad kenkia aplinkiniams.

Kiekvienas asmuo nori gyventi laimingą gyvenimą, patirti svajonių išsipildymo akimirkų, kurios būtų dar vienas lašelis visavertiško gyvenimo stiklinėje. Matyt, tai būtų neįmanoma, jei žmogus nesistengtų pasiekti užsibrėžtų tikslų ir troškimų. Dalis individų tam pasiekti pasirenka savanaudišką ir pasekmių nenumatantį kelią, kiti stengiasi atsižvelgti ir į aplinkinių poreikius, gerovę. Kad ir kaip ten bebūtų, Žemėje egzistuoja milijardai tokių pačių žmonių, turinčių panašių siekių, todėl kiekvienas, norėdamas įgyvendinti savuosius, turi paisyti ir visuomenės poreikių.

Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Siekdamas asmeninių tikslų žmogus turi paisyti ir visuomenės poreikių
Intelektas
Išėjo, bet grįš
Ūsuotos gegutės istorija
Ar menas daro žmogų geresnį?
Geriau atviras priekaištas negu paslaptingas pyktis
Komentaro papildymas – sakmė apie "Šapokynę"
Degtuko ir cigaretės ironija
Jaunimo evoliucija III

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1178

Įvertink!

Komentarai [ 5 ]
2013-08-15, 0:06:24
eoGWbwXknr rašo:
Ačiū, Žygeivi, už patarimą. Tą Jūsų<a href="http://noqlfu.com"> nourdyt</a>ą spaudą gal ir paskaityčiau, bet man jau nuo čia, alke, pateikiamų kai kurių rašinių kūnas pagaugais nueina ir darosi šiurpu, baisu Aš labai norėčiau, kad mes visi sugyventume ir rastume kuo daugiau panašumų, bendrumo, o nepašvęstume savo gyvenimo tik kovai vien kovai be galo. Ne priešų ieškau, o darugų, Ne skirtumų, o panašumų, nes kuo daugiau, kuo įvairesnių tautybių, kultūrų žmonių pažįstu, tuo labiau matau, kad panašumų turime nepalyginamai daugiau nei skirtumų.Jūs, be abejo, turite savo nuomonę, savo supratimą. Todėl nieko nebandau perauklėti, o tuo labiau iškvailinti, kad kitaip nei aš mąsto. Ir Jūsų galvų bei protų nevadinu nei galvelėmis nei proteliais . Bet vis tiek, manau, kad ir Jūs suvokiate, jog neprotinga būtų siekti visiškai išgryninti Lietuvą ir ją padaryti grynakrauja tik lietuvių valstybe (Lietuva- lietuviams). Neduok, Dieve , jei Jūs imsitės dar radikalesnių veiksmų ir niekas nedrįs, nemokės Jums pasipriešinti.
2013-08-13, 12:24:46
y00jXDVMCG rašo:
Ponia Elena, priminsiu pulyginimai statistiką:- Lenkijoje lenkai sudaro 97 procentus gyventojų (tokia oficiali statistika Pasak 2002 m. apklausos, 96,74 % šalies gyventojų laiko save lenkais);- Lietuvoje (beje, be maždaug trečdalio savo etninių žemių, vis dar užgrobtų įvairių grobikų) lietuviai sudaro šiuo metu maždaug 85 procentus gyventojų (prieš 20 metų buvo 79 procentai).Kodėl gi jūs nesipiktinate Lenkijoje vykdyta ir tebevykdoma intensyvia polonizacija, o štai Lietuvoje, kur įvairios tautinės mažumos turi šimtus mokyklų ir netgi universitetų, jūs kažko baiminatės?Šiokie tokie istoriniai statistiniai duomenys tai jau pamiršusiems:1. Vilniuje 20 amžiaus pradžioje lietuvių buvo 7 procentai (dabar maždaug 60 procentų).2. Kaune 20 amžiaus pradžioje lietuvių buvo 3 procentai (dabar maždaug 93 procentai). http://uebwofrjzy.com [url=http://tgjznnvog.com]tgjznnvog[/url] [link=http://qeeqozw.com]qeeqozw[/link]
2013-08-13, 3:16:44
xZipcaTj rašo:
Deramai rašyti lietuviškai aš jau nebeišmoksiu nors ir kaip norėčiau. Viskam yra savo<a href="http://yxrcmbun.com"> liakas</a>. Bet neprarandu vilties, kad ateityje atsiras kvalifikuoti lituanistai, kurie rąs laiko ir nepatingės perskaityti bent dalį Romualdo Zubino knygose literatūros sąrašuose nurodytų šaltinių iš tolimiausios praeities. Jie tikrai juose aptiks kur kas daugiau nei tai pavyko padaryti knygų autoriui-lietuvių kalbos analfabetikui.
2013-08-12, 11:49:15
A8iZcYNTo rašo:
Kodėl tie etynininkai neina prie Seimo, prie Vyriausybės rūmų ir jiems, nuo kurių sperndimų, darbo iš tikrųjų ir priklauso Lietuvos gyvenimas, nepasako, kuo jie nepatenkinti, kas yra negerai Liuvoje? Juk ir Kovo 11-ąją ten buvo susirinkusi visa Lietuvos grietinėlė tegu paklauso šventės proga ir liaudies balso, o ne vien savo kalbų. Tų blogybių Lieuvoje yra daug, bet negi tik kitataučiai jas mums sukūrė? Blogybės klesti, nes joms klestėti sukuriami palankūs įstatymai. Arba valdžios įstaigos, valdininkai nenori, nemoka arba tyčia nevykdo įstatymų. Nebūtų jokio, dabar dirbtinai išpūsto ir sukurto lenkų klausimo , jei nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo būtų paraidžiui vykdytas bent jau Valstybės kalbos įstatymas, jei nebūtų sužlugdyta tautinės mokyklos konsepcja. Tai kodėl nepklausiti jų, kodėl jie nevykdo savo tiesioginių pareigų, kodėl žlugdo Lietuvą, kodėl skaldo tautą ir Lietuvos piliečius?Tie vyrukai ir panytės, eitynių dalyviai, turbūt, yra labai kompleksuoti žmonės, kad mano, jog išsirėkę ant niekuo dėtų kitataučių, ką nors išgąsdinę, pakels savo ar tuo labiau Lietuvos autoritetą. O pasakymą, kad savo eitynėmis jie pagerbia partizanų, tremtinių atminimą vertinu kaip išniekinimą tų žmonių gyvenimo aukos, jų idėjos. Nei tremtiniai, nei partizanai, nei politiniai kaliniai niekada nebuvo nusiteikę prieš kitų tautų ŽMONES. Jie kovojo su VALDŽA, su sistema: su komunizmu, su nacizmu, o ne su atskirais žmonėmis. Geriau kažin ar kas žino už tremtinius, už politinius kalinius, kad tremtyje, lageriuose kalėjo pačių įvairiausių tautybių žmonės, o juos visus vienijo bendra kova prieš antižmogišką sistemą, o ne prieš kokių nors tautybių žmones.
2009-03-14, 14:43:20
autore rašo:
Cia ne kiek straipsnis, kiek (daugiau/naziau) poleminio rasinio pavyzdys...12-okam panasiai egzamine reikes rasyt, tikriausiai.

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos