 |
|
| • Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui • | |
 |
 |
|||
|
||||
 |
 |
|
|
|
|
ŠEŠTADIENIS
2012-02-04  -17 ― -19 Debesuota, be kritulių. Vėjas rytų, 1-3 m/s. Vardadienius švenčia: Šiandien: 
 
 (prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com) |
||
|
|
|
|
||||||
|
|||||||
|
|
|
|
|||
|
||||
|
|
|
|
|||||||||
 Šių dienų "Mičai Haselhofai"2009-11-25, 19:06:57 Marija Šaraitė Ar nepabosta per žinias girdėti tik bauginančius, gąsdinančius (ypač seneles) kriminalus, verslą, sportą ir Šuliją? (Nors, tiesą sakant, neįsivaizduoju, kaip pastarojo kalba gali nusibosti). Jei informacinėse laidose būtų skirta bent keliomis minutėmis daugiau laiko teigiamoms naujienoms, manau, visi jau būtumėme išgirdę apie drąsų jaunųjų uteniškių nuotykį. Tai verta dėmesio "Saulės" gimnazijos moksleivių Adolio bei Mantvino ir A.Šapokos gimnazisto Edmundo istorija. Tokia neįtikėtina ir nepaprasta lyg gelbėtojo Mičo nuotykiai Kalifornijos paplūdimiuose, kuriuos šįkart atstojo pelkės. Vieną kartą gyveno... O gal geriau be banalumų? Nes sunkiai iš vaikinų lūpų iškamantinėtas pasakojimas sukelia pačias įvairiausias emocijas, kurias pasistengsiu perteikti Jums. Buvo eilinis rudens pavakarys. Trys draugai Adolis, Mantvinas ir Edmundas lyg niekur nieko temstant traukė namo. Praėję A.Šapokos gimnaziją vaikinai pasuko Vaiginio degalinės link, kur veda takas palei komunalininkų nepaliestus krūmynus. Staiga pasigirdo neaiškūs, bauginantys šūksniai. Jie skambėjo iš krūmų pusės, tad pasimetę vaikinai susidomėjo, kas ten yra. Prisiartinę arčiau suprato, jog ten vyrišku balsu skamba pagalbos riksmai. Moksleiviai ir išsigando, ir pasijuokė (nes balsas buvo girto žmogaus). Tada pažiūrėję, iš kur sklinda garsas, išvydo pagyvenusį vyrą iki pusės įsmigusį į pelkę. Jie, netekę žado, nežinojo, nei ką daryti, nei ko imtis. Tačiau nepabijojo ir visi trys puolė prie pelkės. Tamsu, šlapia, purvina, bet jaunuoliai drąsiai, nieko nepabūgę, šiaip taip pasiekė nelaimėlį bei išvilko iš dumblo. Po to padėję girtam vyriškiui atsistoti, vaikinai tikėjosi, kad jis kaip nors pareis namo, tačiau klydo. Vos dieduką paleido, jis kiek sujudėjęs virto, o krisdamas galvą sutrenkė į kelmą. Tada vaikinai tikrai išsigando, nes vyras prarado sąmonę. Nepasimetę paskambino greitajai pagalbai. Už kelių minučių prisistatė slaugytoja, o vyriškis, visų laimei, atgavo kvapą. Jūs nepatikėsite, bet tai dar toli gražu ne istorijos pabaiga. Vaikinai, kuriuos jau galima vadinti tikrais gelbėtojais, įsijautę į nelaimę, nepaliko vargšo greitosios pagalbos medikei, nes pradėjo kilti problemos dėl jo girtumo. Diedukas apsunkusiai tiek judėjo, tiek kalbėjo. Jį reikėjo pristatyti į namus. Visi sutūpę greitosios pagalbos automobilyje turėjo važiuoti į nelaimėlio gyvenamąją vietą. Ši kelionė Utenoje truko vos ne porą valandų. Juokingai skamba, ar ne? Juk per visą Uteną pervažiuoti užtenka vos penkiolikos minučių. Taigi vaikinai dar turėjo darbo. Kartu su medike išklausė nerišlios vyriškio istorijos. Iš pasakojimo suprato, jog jis gieda chore ir ėjęs namo po koncerto (savaime suprantama, po koncerto spėjo ir atšvęsti). Klausantys patikėjo, nes diedukas vilkėjo kostiumą. Po šio ir kitų visiškai nesuprantamų sapalionių vežamasis ištarė namo adresą. Nuskubėję į minėtą vietą vaikinai ir medikė rado namuose žmonių, kurie teigė senuko nepažiną. Visi nusivylė, bet nenuleido rankų. Netrukus iškamantinėjo tikrąjį adresą, kuriuo pažymėtas namas buvo visai netoli pirmojo. (Ačiū Dievui) Ten atsiliepė moteriškė, kuri priėmė savo vyrą į vidų. Tiek nustebusi bobutė, tiek greitosios pagalbos darbuotojai pagyrė bei nuoširdžiai dėkojo vaikinams už be galo narsų ir kilnų poelgį. Jaunuoliai, gavę nemažą adrenalino dozę, niekad nepamirš šio nuotykio. Turbūt visiems, dalyvavusiems tokiame nepaprastame įvykyje, ta diena bus įsimintina visam gyvenimui. Nelaimėlis, padauginęs vyriškis, nuo šiol galės švęsti savo antrąjį gimtadienį, o dramos gelbėtojai galės didžiuotis savo drąsa ir ryžtu. Kaip patys vaikinai sako: "Sunku patikėti, kad išgelbėjom žmogui gyvybę, bet tikime, nes tai buvo toks geras jausmas". Kabinu po garbės medalį mūsų Mičams: Adoliui, Mantvinui ir Edmundui. O visiems skaičiusiems linkiu bent kartą gyvenime pajausti tą fantastišką atlikto ypač kilnaus žygdarbio jausmą.
Komentarų taisyklės 1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI. 2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius. 3. Gerbkite kitų nuomonę. 4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą. 5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus. 6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius. 7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį. Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo. Vėliau pretenzijos nebebus priimamos. |
||||||||||
|
|
Mičai Haselhofai - Šulijai verta įsidėmėti 
| Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. | Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos |