• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


ANTRADIENIS
2018-04-24


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






MenasTelefono skambutis
2008-05-31, 7:29:52
Buratino draugė


rytas. Kažkur kambary, po matematikos vadovėliu, numestu po vakarykščio "mokymosi", suskambo mobilusis telefonas. Išgirdusi melodiją susimąsčiau: "Čia mano telefonas? Greičiausiai, nes namuose daugiau nieko nėra". Nuo vibracijos telefonas tiesiog šokčiojo, o, kas keisčiausia, iš jo veržėsi lig šiol, atrodo, negirdėti garsai "Hip hop" dainos melodija, kuri greitai persipynė su žodžiais. Kažkur giliai pasąmonėje iškilo keisti vaizdiniai, kurių reikšmės tada taip ir nesupratau Dabar man buvo svarbiausia klausyti: klausyti ir išgirsti. Artėjau prie tos vietos, iš kur sklido "triukšmas", neaiškūs garsai pavirto puikiai girdimais žodžiais, kurių prasmę stengiausi dėlioti mintyse: "apšviestas žvakių, šalia kūno guli lapas popieriaus Pakeliamos rankos prieš save, nusvyra galvos Rastas lapelis prie tavęs - tai atsakymas, raktas į skrynią, kurioje savižudybės priežastys rašytos...".

- Alio
- Labas, atsikėlei, viskas "tvarkoje"?
- Mhm - Išsprūdo nerišlus garsas.
- Ką valgei?
- Valgiau. - Liežuvis lyg ir atkartojo išgirsto klausimo pabaigą.

Pasibaigus keistam ir bereikšmiam rytiniam pokalbiui su mama, atsisėdau ant lovos ir ėmiau mąstyti: "Kas nutiko, juk šią dainą girdėjai ne kartą ir ne du?..." šis rytas buvo kitoks, skirtingas nei ankstesnis ar dar šimtas prieš jį buvusių. šį rytą atsitiktinis skambutis privertė mane atsiriboti nuo skubaus ruošimosi į mokyklą. Jis taip stipriai supurtė mane, mano viduje jau kerojusias, tačiau neradusias pro kur išlįsti, prieštaringas mintis.

Ėjau į mokyklą... Kelias buvo ilgas, tačiau aplinkui nieko nemačiau, tik kartais pasigirsdavo pro šalį pralekiančių mašinų "dūzgimas". Mokykla. Be žodžių "labas rytas", "nesirišo" kitokia kalba su draugais. Mintys vis dar suko ir suko ratus apie ta nelemtą dainą. Galvoje "kalė" tas liūdnas ir širdį nežinia, o gal nesupratimu užpildantis ritmas. Tą dieną atsiribojau nuo visų. Ir štai, bendraklasė pasirinko netinkamą laiką mane "pertraukti" per dantį. Atsikirtau. Įžeidžiamai ir piktai. Gailėjausi. Juk ji man nieko blogo nepadarė ir netgi nepasakė. Tai buvo paprasčiausia, na, gal kažkiek užgauli frazė. Tai kas gi man nutiko? Juk į tokius dalykus reaguoju juokais, linksmai atsikirsdama ir iš to pati pasijuokdama. Tačiau tą akimirką viskas pasirodė kitaip. Aplink save mačiau žmones...žmones, kuriuos laikiau savo draugais. Ir visi jie atrodė svetimi, apsupti keisto emocinio šydo. Mačiau dviveidžius, savanaudžius, kiekvieno veido išraiška "skelbė" pavojų.

Bemąstydama apie tai, kas nutiko, o keisčiausia - nenutiko nieko, žingsniavau namo. Ir staiga, lyg iš niekur pūstelėjus stipriam vėjo gūsiui, mintys tapo aiškesnės, susidėliojo į vietas ir atskleidė tai, ką pati sau norėjau pasakyti. Taip, visgi šis tas nutiko. Tą dieną supratau, kad mes laikini, trapūs, o blogiausia, neprognozuojami ir savanaudžiai. Žmogus - tai egzistuojanti būtybė, kuri dažnai negali peršokti per sekliausią balą, pasitaikiusią jo kelyje. Būtent tai ir parodo žmogaus trapumą, nemokėjimą gyventi, prisitaikyti prie jam suteiktų sąlygų. Kas beliko, tiesiog pripažinau, kad esam savanaudžiai. Tai puikiai įrodantis pavyzdys - jaunuolių savižudybės. Pagalvojau: juk ir aplink mane pilna tokių žmonių, kurie apie tai galvoja. Kokia to priežastis? Atsakymas - kad ir kokia ji būtų, ji savanaudiška. Tarkim, merginą palieka vaikinas, ką ji daro? Ogi pasineria į vidinius apmąstymus, "užsirakina" lyg vaikystėje rašytas dienoraštis, kuris saugojo naivias mažo žmogaus dideles paslaptis. Toks asmuo atsitveria, pasistato dygliuotą sieną, graužia, kaltina save... Nepriima jokios užuojautos, tampa atžarus. Neduok Dieve, jį pagirsi, sulaukęs teigiamo įvertinimo jis tavo akyse bandys sugriauti savo autoritetą, ims menkinti, nuvertinti save. Kyla klausimas: "Kodėl jis taip elgiasi? Ar jis siekia sukurti aukos vaidmenį, ar jis siekia žmonių gailesčio ir užuojautos?". Tikriausiai į šiuos klausimus atsakymo nėra. šie vidiniai svarstymai žmogų verčia pakelti prieš save ranką, užrišti paskutinį mazgą, tik, deja, ne ant prisiūtos palto sagos. ši "saga" būna paskutinė ir, kas svarbiausia, klaidingai prisiūta. Čia vėl "iškyla" dainos eilutė: "...klaikios akys ieško popieriaus, rankos tušinuko, paskutiniai ornamentai prieš pabaigą, ašarom drėkinamas lapukas sugeria tavo mintis ir paskutiniai žodžiai, kol išskirs mirtis..." Ką galiu pasakyti apie tokius žmones... Tiesiog jie - SAVANAUDŽIAI, juk taip pasielgdami nepagalvoja apie pasaulį, kurį palieka, apie žmonių, kuriuos mylėjo ir kurie myli juos, širdyse paliktą kiaurymę, kuri, kad ir užakys, tačiau viduje liks tuščia ir kraujuota.

Dabar jau supratau, kad tas telefono skambutis nebuvo beprasmis. Jis pakeitė mano mąstymą, suvokimą, žmonių vertinimą. Juokingiausia, kad jo paskirtis buvo visai kitokia - sužinoti, ar pavalgiau pusryčius. Gaila, tačiau atsivėrė tiesa, kuri tikrai nėra jau tokia graži ir maloni.

Daugiau autoriaus straipsnių
Telefono skambutis

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1186

Įvertink!

Komentarai [ 25 ]
2008-11-17, 20:19:24
Šetoniuke rašo:
Man patiko. Kažkas perskaitys ir pamirš, Kažkas susimąstys. o tai jau daug. Gyvenimas trapus....

Sėkmės,
2008-06-06, 9:17:00
Greta rašo:
nu neblogas neblogas, seip va ir mintis gera,isigilinama labai giliai i mintis
2008-06-05, 12:21:44
gosius rašo:
gan idomu ;D
2008-06-05, 12:19:09
mingle rašo:
Kazkuo zawi...
2008-06-05, 12:18:57
brigitutelytyte rašo:
Idomu, vercia susimastyti.
2008-06-05, 12:17:25
Silvijus rašo:
o man kazkuo patiko.
2008-06-05, 12:17:24
kxxx rašo:
visai nieko....norėtųsi linksmesnės gaidos.
2008-06-05, 12:13:14
Mo. rašo:
Visai nieko
2008-06-05, 12:12:13
Saerog rašo:
2
2008-06-05, 12:11:04
eMeSy rašo:
Neblogas
2008-06-05, 12:10:17
gince rašo:
neblogas..
2008-06-05, 9:29:37
Sandrutea rašo:
Visai nieko
2008-06-05, 9:27:36
Ciukas rašo:
neblogas tekstas
2008-06-05, 9:19:21
bizniokas rašo:
tikrai idomus tekstas
2008-06-05, 9:16:17
Ruta rašo:
Visai nieko toks
2008-06-05, 9:14:19
NICK rašo:
subtilu.
2008-06-05, 9:06:50
egle rašo:
neblogas.
2008-06-05, 8:43:18
erika rašo:
saunu, abai grazu, vercia susimastyti,.
2008-06-05, 8:40:46
Iveta rašo:
neblogas tekstas
2008-06-03, 15:05:24
Autorė rašo:
Ačiū už tokius įvertinimus. Džiugu, kad šis tekstas jums patiko ir privertė susimąstyti...mano tikslas pasiektas.
2008-06-03, 8:38:58
Lina rašo:
Labai įdomus tekstas.Labai gilus ir verčiantys susimastyti.
2008-06-03, 8:37:52
Viktorija rašo:
Šis tekstas pabrėžia mūsų laikinumą. Manau, kad dažnai apie tai susimąsto kiekvienas.
2008-06-02, 16:53:33
Monika rašo:
Tekstas priverčia susimąstyti, pagalvoti apie žmonių problemas ir tų problemų sprendimo būdus...
2008-06-01, 20:47:16
Grėta rašo:
Ydomus tekstas..
2008-05-31, 8:46:27
aušra rašo:
Įdomus stilius, gilios mintys. Priverčia susimąstyti...

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos