• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


ŠEŠTADIENIS
2019-12-07


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






MenasŪsuotos gegutės istorija
2008-10-30, 18:23:23
Viktorija Vilkickaitė


Iš 9 kačiukų vados gyvi liko 2, aišku, - neatsitiktinai. Paliko labiausiai panašūs į grynaveislius Siamo kačiukus. Manote, jie laimingai augo su mama? Deja, viskas nebuvo taip gražu. Šeimininkai nusprendė pasilikti vieną katinėlį (antras buvo nereikalingas). Ankstyva šeštadienio ryto kelionė nebuvo maloni nei mergaitei, turėjusiai kačiukui surasti naujus šeimininkus, nei baltam pūkų kamuoliukui, kuris baikščiai lindėjo palto rankovėje ir tyliai kniauksėjo.

Prie kartoninės dėžutės priėjo viduramžis ūsuotas vyras. Jo tamsios akys, nužvelgusios dėžutės turinį, nuslinko prie mergaitės veido. Staiga pakilo tankūs ūsai ir pasigirdo tylus, bet ryžtingas: "Kiek?". Išgirdęs, kad kačiukas atiduodamas už dyką, nuėjo, tačiau netrukus grįžo ir, įbrukęs mergaitei į delną penkių litų monetą, grubiai "nukabino" kačiuką, tvirtai prisisegusį prie mergaitės paltuko atlapo. Pardavėjos širdelė suvirpėjo ir, ilgai žvelgdama ūsuotojo pavymui, pajuto, kaip skruostus vilgo ašaros. Mergaitės atmintyje sukosi tos tamsios, tuščios akys, pasitikėjimo nekeliantis balsas. Ji suprato, kad suklydo.

Praėjo 36-eri metai. Vėlyvą rudens vakarą malkų skaldymą nutraukė mobiliojo telefono skambutis. Numeris buvo nepažįstamas. Artūras atsiliepė. Moters balsas prisistatė esąs iš "Nomedos" laidos redakcijos. Po kelių minučių įtempto klausymo (pačiam kalbėti buvo pernelyg sunku), vyriškis pasijuto lyg nesavas: kūnu sruvo karštis, rankos drebėjo kaip rudens vėjo blaškomas vienišas klevo lapas, o kiekvienas įkvėpto oro gurkšnis užstrigdavo gerklėje.

Tą naktį lova liko nepaliesta. Galvoje sukosi vienintelė mintis: "Kodėl dabar? Kodėl DABAR tapau reikalingas?". Ir visgi viską giliai apsvarstęs, sutiko vykti į laidą ir susipažinti su savo tariama šeima. Tačiau ne dėl to kad to norėtų jo širdis, tiesiog jis troško pažvelgti "tai" (negalėjo jos pavadinti kitaip) į akis. Šis noras tiesiog virė Artūro gyslose, jis "pramušė" net ir viešumo baimę ar gėdos jausmą.
Nomedai uždavus klausimą: "Ką tu norėtum pasakyti savo mamai?",- iš vyriškio lūpų išsprūdo vienintelis, bet aitrus ir viską pasakantis žodis: "Gegutė". Tuo metu operatorius parodė moterį, kuriai buvo adresuotas šis atsakymas – jos veide nieko nesimatė: jokio kaltės ar savigraužos jausmo, dar daugiau – jos veide buvo galima išskaityti tik abejingumą, o iš akių dvelkė kaustantis šaltis. Visiems tapo aišku, kad jokie santykiai ar jausmai niekada nesiejo ir tikriausiai nesies šių dviejų žmonių. Matyt, visai nesvarbu, kad jų gyslomis teka tas pats kraujas, svarbiausia, kad jis teka skirtingomis gyslomis, kuriuose alsuoja visai kitokie siekiai ir jausmai. Taip jau nutiko, kad jie niekada nesusikirto ir nesusilietė vienas su kitu – gyvenimo ironija.

Praėjus metams po pirmo, na, bent jau kurį prisimena Artūras, susitikimo, jų keliai vėl susikirto. Vien tik iš mandagumo nuvykęs į neseniai "atrastos" sesers gimtadienį, vyriškis išvydo tą pačią "gegutę", sėdinčią gale stalo. Karšta prakaito banga perliejo nuo pirštų galų iki pat kojų padų, ir, atrodo, ji įsiskverbė gilyn į žemę, žemę, kurioje turėjo bėgti Artūro vaikystė. Tačiau čia viskas atrodė svetima ir atgrasu. Viešnagė tapo agonija. "Gegužiukas" vos galėjo pakelti akis nuo žemės – tai reikalavo nežmoniškų pastangų, jis jautėsi taip, lyg į jį smigtų šalti ledo varvekliai, kurie draskė krūtinę ir neleido kvėpuoti.

Po to karto Artūras niekada nebebuvo susitikęs nei su motina, nei su savo broliais. Vyriškis jiems nieko nejautė, galbūt kažkur viduje teisė ir kaltino. Jie buvo ir liko visiškai svetimi.

Atrodytų, kad kačiuko ir Artūro gyvenimai labai panašūs - parduoti. Tačiau juos skiria vienas, bet esminis skirtumas – mergaitė ištaisė savo klaidą, skirtingai nei "gegutė". Vedama keistos, bet stiprios intuicijos, ji kitą šeštadienį apsilankė turguje, toje pačioje vietoje, kurioje, pilna gerų ketinimų, prieš savaitę padėjo kartoninę dėžutę su mažyliu. Kad ir kaip būtų keista ar neįtikima – toje vietoje stovėjo tas pats "ūsuotasis", tačiau dabar nebe jis klausė "kiek?", dabar jis tikėjosi išgirsti šį klausimą (mat skelbėsi parduodąs grynaveislį gyvūnėlį). Netverdama džiaugsmu, sumišusiu su panieka, mergaitė iš kišenės iškrapštė tą pačią penkių litų monetą ir, be žodžių įbrukusi ją į "pardavėjo" delną, stvėrė katinėlį ir nė neatsisukdama greitu žingsniu dingo iš tos nelemtos vietos.


Daugiau autoriaus straipsnių
Siekdamas asmeninių tikslų žmogus turi paisyti ir visuomenės poreikių
Intelektas
Išėjo, bet grįš
Ūsuotos gegutės istorija
Ar menas daro žmogų geresnį?
Geriau atviras priekaištas negu paslaptingas pyktis
Komentaro papildymas – sakmė apie "Šapokynę"
Degtuko ir cigaretės ironija
Jaunimo evoliucija III

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1188

Įvertink!

Komentarai [ 0 ]

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos