• Utenos Ekonomikos ir Kompiuterijos Klubo rengiamas laikraštis Utenos apskrities jaunimui •
 
Apklausa
Kokia tema Jums yra aktualiausia?

Utenos miesto naujienos
kelionių, išvykų įspūdžiai
mokslas, studijos
jaunimo organizacijų veikla
kita


PIRMADIENIS
2019-09-16


Vardadienius švenčia:


Šiandien:




(prognozes.lt) (kuzmarskis.lt) (vytautus.com)

Pakalbėkim...
Vardas:


Žinutė:






Draugai






Tarp mokyklos sienų...Važiuoti ar nevažiuoti, štai koks klausimas...
2008-08-05, 21:31:23
Saulius Socius


Artėja ruduo. Netrukus tūkstančiai moksleivių ir studentų pradės naujus mokslo metus. Vieni liks gimtinėje, kiti išvažiuos į sostinę ar kitą miestą, kuriame yra įsikūrusi jų pasirinkta mokymo įstaiga, treti rankoje nekantriai spaus bilietą į kokią nors užsienio šalį. Būtent pastariesiems ir bus skirtas šis straipsnis.

Dar prieš ketvertą-penketą metų moksleivis ar studentas, nusprendęs tęsti mokslus užsienyje, buvo gana retas reiškinys. Informacijos stygius, įsigalėjusi „baigiu mokyklą, o tada stoju į VU“ nuostata ir didesni finansiniai kaštai buvo tik kelios iš daugelio nuo tokių studijų atbaidančių priežasčių.

2004 metais Lietuvai atsivėrusios Europos Sąjungos durys tokią situaciją radikaliai pakeitė. Teisė nevaržomai keliauti ir dirbti Europos Sąjungos ribose, dažnai net kelis kartus smukusios studijų kainos, gausybė mainų programų – galimybės, apie kurias anksčiau buvo galima tik pasvajoti, tapo pasiekiamos ranka. Šiandien rasti klasę ar kursą, kuriame niekas neplanuotų studijų užsienyje, jau būtų nelengva. Tačiau kuo studijos užsienyje yra tokios patrauklios? Ar tik dėl tam tikro egzotikos faktoriaus ar tame slypi kažkas daugiau? Visiškai pilnai atsakyti į šiuos klausimus negalėtų niekas, tačiau padiskutuoti galima.

Visų pirma, užsienio universitetai ženkliai lenkia lietuviškuosius savo finansiniais pajėgumais. Šimtamilijoninės investicijos jiems leidžia įsigyti moderniausią laboratorijų įrangą, įrengti puikias auditorijas, samdytis geriausius savo srities ekspertus ir, be abejo, skirti pakankamai rūpesčio studentų gyvenimo patogumams. Kelių dešimčių metų senumo bendrabučiuose įsikūrę kai kurių lietuviškųjų universitetų studentai, žvilgtelėję į užsienio bendrabučius, greičiausiai tik sunkiai atsidustų. Asmeniniai puikiai įrengti kambariai, saugumo sistemos, valymo paslaugos, spartus interneto ryšys... Kai kurie universitetai netgi įsigudrina savo pastatų komplekse įrengti baseinus ar sporto sales, jau nekalbant apie kompiuterių klases ir bibliotekas. Be abejo, visi šie patogumai turi savo kainą, kuri užsienyje paprastai yra kur kas didesnė (nors, reikia pastebėti, šioje srityje mes sparčiai vejamės ar netgi gana ženkliai lenkiame kai kurias didžiąsias Europos Sąjungos šalis).

Antras dalykas, šiuo metu itin jautrus lietuviškajai aukštojo mokslo sistemai – studijų kokybė. Arši universitetų konkurencija, ypač pastebima didesnėse Europos Sąjungos šalyse, verčia universitetus skirti itin daug dėmesio savo reputacijai ir studijų kokybei. Tuo tarpu bene kiekvienas Lietuvos moksleivis ar studentas puikiai žino liūdnokus juokelius apie garbaus amžiaus profesorius, užsispyrusiai dėstančius iš kelių dešimčių metų senumo vadovėlių. Blogiausia, kai tokie juokeliai kartais pasirodo besantys tiesa.

Trečia, ne mažiau svarbi yra ir studijų įvairovė. Žvelgiant į Lietuvos aukštųjų mokyklų siūlomų specialybių sąrašus, dažnai susidaro įspūdis, jog yra stengiamasi vienu dalyku aprėpti kuo daugiau sričių, bijant pasiūlyti ką nors retesnio ar konkretesnio. Pavyzdžiui, besidomintieji politikos „vidaus virtuve“, Lietuvoje turi iš esmės vienintelį pasirinkimą – politikos mokslų studijas. Palyginimui – greitas atsitiktinis žvilgsnis į vieną (!) iš Anglijos universitetų: politika, politika ir teisė, politika ir taikos studijos, tarptautinių santykių ir saugumo studijos, istorija ir politika, tarptautiniai santykiai ir ekonomika, konfliktų sprendimas, vystymosi ir taikos studijos... Dažnai teigiama, kad mažą bakalauro programų pasirinkimą Lietuvoje kompensuoja didesnė magistro studijų įvairovė – tai yra tiesa, tačiau vėlgi, bandant ją palyginti su užsienio universitetų siūlomų magistro studijų programų skaičiumi (pavyzdžiui, anksčiau minėtame universitete vien politikos mokslų srityje jų yra keliolika), vaizdas yra ne ką linksmesnis.

Ketvirtas, rečiau atvirai minimas, tačiau ne mažiau svarbus faktorius – perspektyvos baigus studijas. Šioje vietoje atsakyti į klausimą, kas yra geriau, jau nėra įmanoma. Studijos užsienyje reikalauja didelių investicijų, todėl akivaizdu, jog jas pabaigus ir jau esant daugiau mažiau įsitvirtinus naujoje aplinkoje, tuojau pat grįžti į Lietuvą rengtųsi nebent itin didelis patriotas ar žmogus, esantis visiškai įsitikinęs, jog savo šalyje galėtų susikurti ne prastesnę gerovę, nei užsienyje. Tačiau bet kuriuo atveju studijos užsienyje, bent šiuo metu, yra universalesnės – lietuviškasis diplomas užsienio darbdavių nėra itin vertinamas, tuo tarpu atvirkštinė situacija yra kur kas geresnė.

Kaip ir visi kiti dalykai, studijos užsienyje turi ir trūkumų. Be jau minėtų didesnių finansinių kaštų, labai svarbus yra ir žmogaus sugebėjimas prisitaikyti prie pakitusios aplinkos. Užsienio kalba, kurią teks ne tik suprasti, bet ir sklandžiai ja reikšti mintis, tiek žodžiu, tiek raštu. Kultūros ir visuomenės gyvenimo būdo skirtumai, besireiškiantys tiek apčiuopiamuose dalykuose, tiek psichologijoje ir bendravime. Kitokios institucijos, kitokios procedūros ir dar eilė kitų dalykų, su kuriais užsienyje studijuojančiajam tenka susidurti pirmą kartą. Kita vertus, Vakarų valstybių universitetai paprastai išsiskiria gana dideliu studentų iš užsienio skaičiumi, kas lemia, kad atvykėlis atsiduria žmonių, esančių panašioje situacijoje ir turinčių panašias baimes, apsuptyje. Kiek paradoksalu, tačiau tokioje aplinkoje susirasti naujų draugų dažnai gali pavykti kur kas greičiau ir paprasčiau, nei „saugioje“ lietuviško universiteto aplinkoje.

Būtent šie dalykai ir lemia vis sudėtingesnę abituriento ar paskutiniųjų kursų studento dilemą – ką vis dėlto reikėtų pasirinkti. Iš vienos pusės – žavi nežinomybė, galimos didžiulės perspektyvos, neįkainojama gyvenimiška patirtis, puikios kokybės žinios, draugai iš visų pasaulio kampelių. Iš kitos pusės – dideli finansiniai kaštai, spaudimas kuo greičiau „įvaldyti“ užsienio kalbą, neišvengiamas stresas prisitaikant prie naujos aplinkos, vienišumo jausmas studijų pradžioje. Be abejo, reikia pabrėžti, kad prie kiekvieno paminėto dalyko būtinai reikia pridėti „galbūt“ – pavyzdžiui, gabus žmogus sąlyginai nesunkiai gali gauti finansavimą visam studijų laikotarpiui, kas atitinkamai gali reikšti tai, jog studijos užsienyje bus netgi pigesnės nei jų atitikmuo Lietuvoje.

Vietoje išvadų. Ar (vis dar) verta studijuoti Lietuvoje, ar reikėtų kelti sparnus į užsienį, objektyviai atsakyti nėra įmanoma. Tiek vienos, tiek kitos pusės atstovai greičiausiai galėtų pateikti galybę argumentų, pagrindžiančių jų nuomonę. Bene geriausias sprendimas tokiu atveju – patiems pasidomėti tiek tuo, tiek tuo, užuot rinkusis aklai ar, kas yra dar blogiau, taip, kaip renkasi aplinkiniai. Jei ruošiatės studijuoti Lietuvos universitete, vertėtų pasinaudoti Erasmus mainų programa, studijų metu pusmečiui išvykstant į kokį nors užsienio universitetą; jei galvojate apie užsienį, vertėtų pasvarstyti, ką norėsite veikti pabaigę universitetą ir ar tikrai studijos užsienyje jums duos daugiau naudos nei studijos Lietuvoje.

Būtų įdomu išgirsti ir skaitytojų nuomonę. Ar rengiatės studijuoti užsienyje, ar Lietuvoje? Kodėl?


Nesutinki?
Jei nesutinkate su straipsnio autoriaus nuomone, galite parašyti atsakomąjį straipsnį laikraščio redakcijai adresu redakcija@utenosjaunimas.lt

Daugiau autoriaus straipsnių
Internetas ir mes - kas keičia ką?
Tobuliname savo atmintį
Važiuoti ar nevažiuoti, štai koks klausimas...
Aukštas intelektas – palaima ar prakeikimas?
Iranui branduolinį ginklą padėjo (pasi)gaminti… CŽV?

Įvertinimas
Įvertinimas:
3
Jau įvertino: 1207

Įvertink!

Komentarai [ 5 ]
2012-04-08, 11:25:49
Dovydas rašo:
as tikrai noreciau vazuoti bet bijau del finansines padeties ar staiga nesibaigs pinirai ir t.t.
2008-08-21, 17:03:35
Lauriotė rašo:
Aš už studijas užsienyje. Jeigu viskas susiklostys taip kaip noriu tai ir pati žadu ten mokslus testi. Na,žinoma, baugoka nuvažiuoti į svetimą šalį, kur turėsi pratintis prie visiško savarankiškumo, svetimos kalbos. Bet ,manau, kad ir tie trūkumai ilgainiui visgi privalumais virsta. Pavyzdžiui ateityje toks žmogus mokės lengviau prisitaikyti prie naujos aplinkos, gaus didelę savarankiškumo pamoką;>. Jei tik yra noro ir galimybių,mano nuomone , tokios progos praleisti nevertėtų
2008-08-10, 13:55:20
egle rašo:
Del ko jaunimelis vaziuoja studijuoti i uzsieni? Retas kuris del to, kad specialybe kazkokia tik ten yra, mano nuomone saug kas ten vaziuoja, nes nori kuo toliau dingt nuo tevu ir visko aplinkui ir kitokio gyvenimelio paragaut
2008-08-09, 12:51:22
Grėta rašo:
nors man iki studiju dar 3 metai, tačiau aš mieliau rinkčiausi studijas užsienyje...manu ten daugiau perspektyvų ir galimybių.
2008-08-09, 9:40:20
Gaudre rašo:
dazniausiai apsimoka vaziuoti i uzsieni, jei tu nori studijuot tokia specialybe kuri yra usdetine arba vsiai tokios nera lietuvoje...

Vardas:


E-pašto adresas:


Tekstas:





 


Jaustukai:







Komentarų taisyklės

1. Stenkitės rašyti LIETUVIŠKAI.
2. Draudžiama vartoti necenzūrinius žodžius.
3. Gerbkite kitų nuomonę.
4. Privaloma įrašyti savo tikrą e.pašto adresą.
5. "Utenos jaunimo" redakcija neatsako už vartotojų komentarus.
6. Už komentarą atsako ir prisiima visą atsakomybę pats autorius.
7. "Utenos jaunimo" redakcija pasilieka teisę esant reikalui pakeisti komentaro turinį.

Nesilaikant šių taisyklių komentarai bus ištrinti be papildomo perspėjimo.
Vėliau pretenzijos nebebus priimamos.
Copyright © Utenos jaunimas, 2008m. Naujienos | Apie mus | RSS | Kategorijos